Kas paslėpta užtvindytoje Osirio šachtoje Egipte?

Daugiau kaip pusės amžiaus prireikė archeologams, kad nusausintų paslaptingą šachtą po faraono Chefreno keliu Gizoje. Jie žinojo, kad šachta jungia kelis kambarius, bet pasirodė, kad tai tik pradžia. Iš kai kurių patalpų atsivėrė įėjimai į naujas šachtas.

1945 metais Egipto archeologas Abdelis Moneimas Abu Bakras atsitiktinai aptiko vandens pripildytą šachtą mažame tunelyje, kuris ėjo pagal šiaurės-pietų ašį po faraono Chefreno keliu Gizoje. Mokslininkas ištyrė jį ir išsiaiškino, kad vertikalus tunelis jungia daugybę kambarių. Tačiau archeologas niekada nekasinėjo paslaptingo požeminio praėjimo ir neskelbė jokių duomenų apie jį. Daug metų vandens pripildytoje šachtoje maudėsi arba gerdavo vandenį vietiniai darbininkai. O gruntinių vandenų lygis šachtoje buvo toks aukštas, kad archeologai negalėjo jos tyrinėti.

Kodėl buvo įrengta ši šachta, ilgą laiką liko mįslė. Daug Egipto istorijos mėgėjų sužinojo apie jos egzistavimą ir tarp jų pradėjo sklisti gandai, kad po šachta yra tinklas tunelių, kurie veda link Cheopso piramidės arba net, galbūt, link didžiojo Sfinkso. 1999 metų vasarą daktaras Zahi Havasas nusprendė, kad reikia pabandyti atlikti kasinėjimus paslaptingame požemyje, tiksliai nustatyti, kokia buvo jo paskirtis ir užkirsti kelią nepagrįstų gandų platinimui.

Užtvindytos šachtos nusausinimas

Sudėtingiausia pasirodė sumažinti vandens lygį tiek, kad archeologai galėtų pradėti darbą šachtoje. Tyrėjai kreipėsi pagalbos į inžinierių Esmailą Osmaną, kuris atsivežė reikalingą įrangą vandeniui išpumpuoti. Mokslininkams teko dribti, nuolat veikiant įrengimams. Anot Havaso, “nuolatinis triukšmas trukdė galvoti, o įranga dirbo taip garsiai, kad aš beveik apkurtau!”

Mokslininkai labiausiai bijojo, kad, išpumpavę vandenį, jie gali pažeisti šachtą arba išvis ją sugriauti. Visus, net mažiausius įtrūkimus, užtepė tinku ir užrašė datą. Jei plyšys pradėtų plėstis, o tinkas trūkinėti, darbininkai iškarti pastebėtų ir imtųsi būtinų atsargumo priemonių.

Trys kambariai

Kai vandens šachtoje nebeliko, archeologai pradėjo tyrimus. Pirma šachtos atkarpa, beveik 10 m gylio, baigėsi kambariu, kurio dydis buvo 8,6 ir 3,6 m. Kai mokslininkai pateko į šią patalpą, ji buvo tuščia. Bet šiaurinėje kambario dalyje rasta dar viena vertikali 13,25 m gylio šachta. Ji taip pat vedė į kambarį, kurio dydis buvo 6,8 m x 3,5 m. Šį kartą pagrindinę patalpą supo dar šeši maži kambariai ir niša, kurioje prasidėjo dar viena šachta. Trijuose mažuose kambariuose stovėjo akmeniniai sarkofagai, pagaminti XXVI dinastijos (maždaug 685-525 metai prieš mūsų erą), dviejuose iš jų rasta žmonių kaulų. “Šiame lygyje mes taip pat radome Vėlyvosios karalystės ušebtų ir keramikos fragmentų. Be to, pietrytiniame pagrindinio kambario kampe buvo niša, kurioje prasidėjo trečia vertikali šachta Ji baigėsi maždaug už 8 metrų naujame 9 kv. m. ploto kambaryje”, - pasakojo Havasas.

Apatinis šachtos lygis

Paskutinis kambarys pasirodė beesąs įdomiausias. Centre buvo stačiakampė įduba, iškalta uoloje. Šios įdubos kampuose išliko kvadratinių kolonų likučiai. Vieta tarp įdubos ir patalpos sienų buvo latako formos. Šis latakas baigėsi prie įėjimo į patalpą, kur grindų lygis žymiai padidėdavo ir susijungdavo su centrine įduba. Tokiu būdu latako forma priminė egiptietišką hieroglifą pr, kuris reiškia “namas”. Įdubos centre stovėjo didelis sarkofagas, padarytas iš juodo bazalto. Pačiame sarkofage išliko žmogaus palaikai ir keli Vėlyvosios karalystės (664-332 metai prieš mūsų erą) laikų amuletai. “Bet labiausiai mus nustebino ten rasta raudona lygi keramika su baltų dažų pėdsakais, kuri, galbūt, priskiriama VI dinastijos valdymo laikotarpiui”, - pažymėjo Havasas.

Faraono palaidojimas ar Osirio kapas?

Archeologams nepavyko rasti jokių įrodymų, kad šachta buvo naudojama kaip faraonų palaidojimo vieta. “Aš manau, kad senieji egiptiečiai planavo pastatyti simbolinę Osirio - anapusinio pasaulio dievo - kriptą. Susidaro įspūdis, kad latakas aplink įdubą buvo specialiai padarytas taip, kad gruntiniai vandenys pripildytų jį. Tada įduba būtų apsupta vandens tarsi sala. Tokia konfigūracija galėjo vaizduoti pirmapradį Nuno okeaną, kuris dengė visą pasaulį iki pasaulio kūrimo laikų. O jo centre tarsi buvo iškilusi sala, simbolizavusi pirmąjį atsiradusį žemės lopinėlį”, - pasakojo Havasas.

Vanduo taip pat galėjo simbolizuoti Osirio ryšį su vaisingumu ir atgimimu.

Kampinės kolonos, galbūt, asocijavosi su keturiomis šventomis dievo kojomis, aprašytomis vėlesniuose tekstuose. Pati centrinė įduba su joje iškilusiu sarkofagu ir kolonomis kampuose pagal savo konfigūraciją primena Sečio I šventovę Osirioną Abidose, kitą simbolinę Osirio kapavietę. Palaidojimų vietos, priskiriamos Vėlyvajai karalystei, galimai atspindi egiptiečių norą po mirties būti arčiau anapusinio pasaulio dievo.

Osirio šachta ir Herodotas

"Aš manau, kad Osirio šachtą aprašė graikų rašytojas Herodotas, "istorijos tėvas”. Anot jo, Cheopsas palaidotas saloje požeminiame kambaryje, kuris buvo Didžiosios Piramidės šešėlyje ir kurį maitino kanalas, einantis nuo Nilo”, -pabrėžė Havasas.

Herodotas, galbūt, aprašo būtent Osirio šachtą, nors ir klysta dėl jos datavimo ir požeminio statinio paskirties. Sprendžiant iš visko, Osirio šachta buvo pastatyta vėliau po Cheopso valdymo, nes seniausi daiktai, kuriuos rado ten archeologai, priskiriami tik VI dinastijai (Cheopsas priklauso IV dinastijai). O dauguma kitų radinių yra dar vėlesni.

“Kaip pabrėžiau anksčiau, atlikdamas tyrinėjimus sugebėjau nustatyti, kad šachta - tai simbolinė Osirio kapavietė, o ne karališka kripta, kaip tvirtina Herodotas”, - pabrėžė Havasas.

Paslaptingas tunelis

Pačiame žemutiniame lygyje archeologai padarė dar vieną įdomų atradimą. Siaurės vakariniame kambario kampe prasideda siauras tunelis. Tas praėjimas toks siauras, kad juo pralįsti galėjo tik vaikas. Be toliau jis pasirodė užkimštas moliu. "1999 metais nusiunčiau berniuką ištirti tą tunelį. Jis galėjo prašliaužti tik 5 metrus, o toliau landa tapo per siaura net jam”, - papasakojo Havasas.

2008 metų lapkritį televizijos prodiuseris Ričardas Reisas gavo endoskopinę kamerą šiam siauram praėjimui ištirti. Komanda, kuri tuo užsiėmė, sugebėjo kamerą nustumti vos 10 metrų, toliau jiems sutrukdė molis. Gruodį tyrėjai grįžo tenai su dviem savaeigiais tiriamaisiais mobiliaisiais aparatais, aprūpintais kameromis, kurios galėjo tęsti savo kelionę paslaptingu praėjimu. Po 6,5 metrų tyrėjai pamatė, kad tunelis išsišakoja. Jie pasiuntė aparatą į atsišakojimą, jis praėjo 10,5 metro, bet toliau praėjimas vėl pasidarė per siauras ir pilnas molio, todėl robotas nebegalėjo judėti toliau. Užtat tyrėjų komanda aptiko, kad pagrindinis praėjimas tęsiasi dar 21 metrą, o toliau, sprendžiant iš visko, baigiasi, nors tiksliai to nustatyti nepavyko.

“Aš susisiekiau su japonų komanda, kuri ketina atsivežti šiuolaikiškesnį ir techniškai tobulesnį aparatą, kuris, galbūt, sugebės prasibrauti toliau, negu sugebėjo ankstesni įrenginiai”, - papasakojo Havasas.

Archeologai turėjo pradėti naują bandymą ištirti paslaptingą praėjimą 2009 metų birželio 9 dieną. Jie ketino pasiųsti robotą į praėjimą ir galiausiai išsiaiškinti, kur jis veda. Mokslininkai tikėjosi suprasti, kodėl egiptiečiai išskaptavo tokį siaurą praėjimą uoloje ir dar taip giliai po žeme.

Rezultatas

Šiandien internete yra labai mažai informacijos apie Osirio šachtą. Anglakalbiuose resursuose yra informacija, kad 2009 metais vyko daliniai tyrinėjimai, prietaisui pavyko nueiti apie 150 pėdų (maždaug 40 metrų). Buvo priimtas sprendimas naudoti tobulesnį įrenginį. Bet, deja, šie tyrinėjimai, matyt, neįvyko, nes 2011 metais šachta buvo smarkiai užtvindyta ir tais pačiais 2011 metais prasidėjo “arabų pavasaris”. Greičiausiai dėl nestabilios situacijos bet kokie tyrinėjimai buvo sustabdyti.

Dar norėtųsi pažymėti, kad konspirologai mato kitą Osirio šachtos atvėrimo pusę. Pirma, sarkofagas šachtoje kalba apie tai, kad pats dievas Osiris egzistavo fiziškai. Sarkofage rastas kūnas gali būti dievo arba ateivio kūnas. Tai dar reikia ištirti.

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.