Ką slepia Egipto faraonų Sabu diskas?

Šis mįslingas priešistorinis artefaktas – dalis nežinomo mechanizmo – buvo aptiktas egiptologo Walterio Bryano senovės Egipto valdininko Sabu (3100-3000 m. prieš Kristų) mauzoliejuje.

Sabu buvo faraono Anedžibos sūnus (tai penktasis pirmosios Egipto dinastijos valdovas), jis valdė miestą arba provinciją, kuri turėjo vadintis „Horo šeimos žvaigždė“. Laidojimo kambarys, kuriame aptiko keistą artefaktą, buvo pripildytas įvairiausių lipdinių, akmeninių peilių, strėlių, kelių medinių instrumentų ir akmens indų. Sabu disko diametras – 61 cm, storis – vienas centimetras, o centre – 10,6 cm. Jis pagamintas iš labai trapios medžiagos, reikalaujančios didžiulio meistriškumo, kuris netgi šiandien įmanomas tik vienetams. Šis nuostabus atradimas sukėlė daug klausimų, kurie gali apversti mūsų istorijos suvokimą.

Mokslininkai abejoja, ar šis mįslingas daiktas galėtų būti ratu, nes ratas Egipte atsirado apie 1500 pr.m.e., jau tik XVIII dinastijos valdymo metu. Tačiau jeigu diskas Sabu iš tiesų būtų ratas, tai reikštų, kad ratas Egipte atsirado ne vėliau 3000 pr.m.e., o tai reiškia, kad egiptologams tektų perrašinėti istorijos vadovėlius. Jeigu Sabu diskas ne ratas ar panašus į tai daiktas, tai kas tai? Kai kurie mokslininkai mano, kad taip meistriškai pagamintas artefaktas stipriai pakelia jo vertę ir teigia, kad tai kažkokio ritualo dalis, arba religinės paskirties įrankis. Dar kiti mano, kad diskas galėjo būti aliejinės lempos pagrindu. Šios versijos kritikai tvirtina, kad tokios įmantrios formos, trijų dalių, pagrindas mažai tikėtinas. Simetriškos disko formos nurodo greičiausiai jo funkcionalumą, o ne dekoratyvinę paskirtį.

Viena iš keliamų versijų teigia, kad susidūrėme su nežemiškos kultūros gaminiu. Egiptologas Cirilas Aldredas mano, kad nepaisant šio daikto paskirties, jo forma aiškiai rodo, kad tai buvo kopija kito metalinio objekto, kuris yra daug senesnis nei šis.

Kam prieš 5000 metų senovės egiptiečiams prireikė kurti tokios sudėtingos konstrukcijos objektą?

Kaip civilizacija, kurios meistrai dažniausiai akmenims šlifuoti naudodavo gremžtukus, galėjo išvystyti techniką, kuri leistų jiems išpjauti tokius sudėtingus kampus ant tokios trapios medžiagos?

Ir kodėl senovės egiptiečiai sunkiai, bei ilgai gamino tokią sudėtingą konstrukciją, jeigu realiai ji neatliko jokios svarbios ir specifinės užduoties?

Akivaizdu, kad Sabu diskas prieš 5000 metų atliko kažkokią svarbią funkciją. Egiptologai turi keletą hipotezių, tačiau kol kas nė viena jų neatrodo artima realybei.

Kol kas mįslė lieka neišspręsta.