Senovės Egipto papuošalai atkeliavo iš kosmoso

Remiantis nauju tyrimu, senovės egiptiečių karoliukai, rasti 5000 metų senumo kapavietėje, buvo pagaminti iš geležinių meteoritų, nukritusių į Žemę iš kosmoso. Karoliukai, kurie yra seniausi pasaulyje žinomi geležies dirbiniai, buvo pagaminti maždaug prieš 2000 metų iki Egipto geležies amžiaus.

1911 m. devyni vamzdelio formos karoliukai buvo iškasti senoviniame kapinyne netoli el-Gerzeh kaimo, esančio į pietus nuo Kairo, sakė pagrindinis tyrimo autorius Tilo Rerenas (Thilo Rehren), Kataro UCL, Londono universitetinio koledžo Archeologijos instituto Vakarų Azijos padalinio, profesorius. Pasak tyrėjų, kapas datuojamas maždaug 3200 m. prieš Kristų.

Kapavietėje, kuri priklausė paaugliui berniukui, geležiniai karoliukai buvo suverti į vėrinį kartu su kitomis egzotiškomis medžiagomis, įskaitant auksą ir brangakmenius. Ankstyvieji karoliukų sudėties tyrimai atskleidė keistai didelę nikelio koncentraciją, kuri yra geležinių meteoritų požymis.

„Jau prieš 100 metų [karoliukai] atkreipė dėmesį kaip kažkas keisto“, - ‚LiveScience‘ sakė Rerenas.

Tačiau nesant galutinių įrodymų apie karoliukų kosminę kilmę, kilo klausimų, ar panašus nikelio kiekis gali būti ir žmogaus pagamintoje geležyje. Skenuodami geležies karoliukus neutronų ir gama spindulių pluoštais, tyrėjai nustatė didelę kobalto, fosforo ir germanio koncentraciją; šių elementų buvo tiek, kiek jų pasitaiko tik geležies meteorituose.

„Tai tikrai įdomu, nes šiuose rutuliukuose galėjome aptikti pakankamai kobalto ir germanio, kad patvirtintume, jog jie yra meteoritiniai“, - sakė Rerenas. „Šimtą metų darėme prielaidą, kad taip ir yra, tačiau smagu, kad galime ant etiketės uždėti šauktuką, o ne klausiamąjį ženklą.“

Rentgeno technologija taip pat atskleidė, kad karoliukai buvo sukalti į plonus lakštus ir tik tada kruopščiai suvynioti į vamzdelius.

„Ši meteoritinė geležis yra labai kieta medžiaga, kurią galima rasti gabalais, tačiau čia ją matome plonais karoliukais, - sakė Rerenas. „Tikrasis klausimas - kaip jie buvo pagaminti?“

Skirtingai nuo minkštesnių ir lankstesnių metalų, tokių kaip auksas ir varis, norint dirbti su kieta geležimi, reikėjo išrasti kalvystę, kurios metu metalai pakartotinai įkaitinami iki karštos temperatūros ir kalami į formą.

„Tai daug sudėtingesnis procesas, kuris, kaip manome, buvo išrastas ir išvystytas tik geležies amžiuje, kuris prasidėjo gal prieš 3 000 metų, o ne prieš 5 000 metų“, - sakė Rerenas.

Tyrėjai mano, kad geležiniai meteoritai buvo kaitinami ir kalami į plonus lakštus, o tada apvyniojami aplink medines lazdeles ir taip sukuriami 0,8 colio (2 cm) ilgio vamzdžio formos karoliukai. Kiti toje pačioje kapavietėje rasti akmenys pasižymėjo labiau tradiciniais akmens apdirbimo būdais, pavyzdžiui, raižymu ir gręžimu.

„Tai rodo, kad šie žmonės tokiame ankstyvame amžiuje gebėjo kalviauti“, - sakė Rerenas. „Tai rodo gana pažangius įgūdžius dirbant su šia sudėtinga medžiaga. Galbūt tai nebuvo didelio masto darbai, tačiau iki geležies amžiaus jie jau turėjo apie 2 000 metų darbo su meteoritine geležimi patirties.“

Tai ne pirmas kartas, kai karoliukai iš šios Egipto kapavietės siejami su kosmosu. Šių metų gegužės pradžioje Atvirojo universiteto ir Mančesterio universiteto mokslininkai žurnale „Meteoritics and Planetary Science“ paskelbė straipsnį apie dangišką senovinių karoliukų kilmę.

Kiti tyrėjai nustatė įvairių artefaktų, kurie taip pat turi kosminę kilmę. Praėjusiais metais Vokietijos mokslininkai aptiko Budos statulėlę, kuri buvo iškalta iš meteorito tarp VIII ir X amžiaus.

Išsamios naujojo tyrimo išvados paskelbtos internete žurnale „Journal of Archaeological Science“.