Kiek tvanų, Armagedonų ir antikristų turėjo ši planeta?

2021 metų kovo 4 dieną Naujosios Zelandijos rajone nutiko eilinis labai stiprus žemės drebėjimas, kuris kaip visada tokiais atvejais, sujudino forumus, kuriuose žmonės aptarinėja galimą ašigalių pasislinkimą, alternatyviąją chronologiją ir kitus su tvanu susijusius dalykus. Kol viskas ramu ir niekas niekur nejuda, visi kažkaip persijungia į savo reikalus ir kuria ateities planus. Bet kai kur nors labai stipriai sujuda žemė, visi staiga prisimena, kokia trapi žemė po mūsų kojomis ir kad apie Žemės sandarą daugiau kaip 10 kilometrų gylyje niekas nieko gerai ir nežino; beje, žmonės ne ką težino ir dalykus, esančius gerokai mažesniuose gyliuose.

Visame pasaulyje žinomas senovės Romos amfiteatras Koliziejus buvo pastatytas lyg ir pirmame mūsų eros amžiuje, siekiant įamžinti imperatoriaus Vespasiano pergales Judėjoje. Paskui dėl nesuprantamų priežasčių jis buvo apleistas, užpiltas iš dangaus nukritusiomis žemėmis, kurias iš dalies atkasė tik XIX amžiuje, o galutinai išvežė kalnus grunto XX amžiaus pradžioje.

Paskutiniaisiais metais šia tema nieko nerašė tik didžiausi tinginiai. Šiandien net ir vaikams aišku, kad Koliziejų palaidojo tvanas. Bet mažai kas kėlė klausimą, ant ko stovi tas Koliziejus? Juk Musolinio laikų fotografijose matyti kažkokie pastatų, stovinčių žemiau amfiteatro rūsio patalpų aukštų, skliautai.

Išeina, kad tas pasaulio stebuklas Koliziejus, į kurio statybas, kaip rašoma, buvo suvaryti 100 000 vergų, stovi vieno iš vidutinių pastatų tvenkinio vietoje, o tas pastatas įėjo į kažkokį grandiozinį kompleksą, ant kurio griuvėsių pastatyta visa “senovės Roma”.

Oficiali legenda pasakoja, kad pirmame mūsų eros amžiuje Romą valdė pagiežingas imperatorius Neronas. Kalbama, kad jis pusryčiams valgydavo krikščionių kūdikius, per pietus žiūrėdavo gladiatorių pjautynes (jiems skirtas amfiteatras kol kas taip ir nerastas), o vakare sukeldavo Romoje gaisrus, kad žmones sudegtų gyvi. Bet, žiūrint objektyviai, po garsiojo gaisro, kuris sunaikino Romą ir kurį neva surengė Neronas, tas blogietis apgyvendino visus būstą praradusius piliečius savo rūmuose, rengė ir maitino juos savo sąskaita. Kai pinigai baigdavosi, siųsdavo savo pasiuntinius į patricijų vilas žvalgyti maisto. Jei patricijai atsisakydavo aukoti, juos pakardavo ant vartų ir konfiskuodavo sunkiu darbu užgyventą turtą valstybės naudai. Kartu legionieriai provincijose vaikščiodavo po vietinių genčių vadų rūmus ir, jei tie nenorėdavo aukoti sostinės atstatymui, legionieriai atimdavo viską.

Dešimtys tūkstančių Nerono rūmuose gyvenusių proletarų pavertė juos laužynu. Neronas pradėjo statyti naujus rūmus - tuos Auksinius namus, Eurazijos pasaulio stebuklą. Rūmų plotas buvo daugiau kaip 100 ha. Prieš juos nublanko net inkų šventyklų kompleksai bei kinų imperatorių rūmai, o tų laikų aukštų lyderių rezidencijos savo plotu negalėjo lygintis net su Nerono tarnų patalpomis. Bet... Neronas, kaip anksčiau Liucijus Kornelijus Sulla, išpjaudavo ne mažiau kaip pusę galerų darbininkų, išdalinęs žemę legionieriams ir smulkiems verslininkams. Ir kartą galerų vergai susivienijo, surengė sąmokslą ir nuvertė Neroną, taip parašydami savo istorijos su geografija versiją. O paskui rūmus užkasė, iš neapykantos, ir jų vietoje pastatė Romos centrą. Tokia oficiali versija.

Šiuolaikinėse nuotraukose gerai matyti - iki Koliziejaus dar mažiausiai kokie penki šimtai metrų, o požeminiai skliautai vis iš kažkur tęsiasi. O virš jų kokie trys metrai grunto. Ir tai ne kažkokių požemių belaisviams laikyti arba išėjimų iš tvirtovės skliautai, tai rūmų skliautai.

Taip trumpai apžvelgus po Romos pamatais esančius požemius, kyla klausimas: kiek žmonių turėjo būti čia suvaryta, kad viską užkastų trijų metrų storio žemės sluoksniu tik virš stogų?

Rašoma, kad Romoje tuo metu gyveno 500 000 žmonių, įskaitant kūdikius. Po tūkstančio metų viduramžių Paryžiuje Dievo motinos katedrą, kuri būtų tilpusi tame tvenkinyje kelis kartus, statė du šimtus metų! Tai kiek vergų landšafto darbams suvarė romėnai? Gal jie atgaivino piramidžių statytojus?

Dar vienas svarbus aspektas - statybinės medžiagos iš apleistų statybviečių ir naujų statybų. Kai bolševikai Rusijoje sprogdino bažnyčias, sovietiniai kolūkiečiai iš tų plytų statė kaimo administracijų pastatus. Kai Britaniją paliko romėnai, britai ištampė jų tvirtovių akmenis ir statė iš jų tvoras. Tokia jau buvo bendra pitekantropų praktika - viską išgriauti, ištampyti ir kažkur panaudoti savo reikmėms.

Todėl nesuprantama, kodėl romėnai nenuėjo tokiu pačiu keliu, o vietoje to užsiėmė neįtikėtinai sunkiu ir daug darbo sąnaudų reikalavusiu darbu. Tos sąnaudos viršijo kelių tokių rūmų statybos poreikius.

Tai visiškai neįmanoma, tai prieštarauja bet kokiai logikai, todėl tai, ką istorijos vadina “Nerono rūmais”, yra prieštvaninė Roma. Tik ne Roma, kurią sunaikino paskutinis tvanas, mulvės sluoksniu užpylęs net Koliziejų, o tvanas, kuris buvo anksčiau. Jį išgyvenę statė savo maudyklas-vištides ant didžiųjų antikinių griuvėsių.

Ir panašūs dalykai vyko daug kur pasaulyje: Baalbekas, Šventyklos kalnas, Londonas, Paryžius, Piteris ir t.t. Niekur nėra taip, kad va čia buvo tvanas, o va čia išlindo išgyvenusieji, ir prasidėjo XIX amžius. Tvanai eina sluoksniais, kaip geležies sluoksniai katane. Ir kaskart naujas civilizacijos vingis kažkodėl būna primityvesnis, negu ankstesnis. Taigi, tvanas šiame pasaulėlyje tikrai buvo ne vienas, o mažiausiai du, gal net ir daugiau, todėl vėl kyla klausimas: apie kurį iš jų rašo Biblija? O štai čia pasirodo patys įdomiausi dalykai.

“Čia išmintis. Kas turi proto, tas lai suskaičiuoja žvėris, nes tas skaičius yra žmonių; skaičius tas šeši šimtai šešiasdešimt šeši”, - rašoma “Apreiškimo Jonui” knygos 13 skyriuje.

Šį fragmentą žino visi eschatologai, tačiau kažin, ar bent vienas procentas iš jų žino, kad “kas turi proto, lai suskaičiuoja” - tai citata iš Romos dainelės, senovinio agitacinio pamfleto.

Šiandien pamfletus prieš valdžią rašo internete. Praėjusiame amžiuje juos rašė ant atsišaukimų ir spausdino pogrindinėse spaustuvėse, o Nerono laikais jas rašė dažais ant sienų ir tvorų. Tas posmelis “kas turi proto, lai suskaičiuoja” kaip tik ir aptinkamas ant tvorų, pastatytų, kaip manoma, Nerono laikais. Keistas sutapimas.

Taip pat įdomu ir tai, kad žodžio Neronas gematrija lygi 666. Iš čia nelabai suprantama - apie kokį iš žvėrių rašo “Apreiškimas”? Dar daugiau - prieš kurią iš pasaulio pabaigų pasirodys tas žvėris, nes tų pabaigų, atrodo, Žemėje buvo ne viena? Tai Biblija parašyta po paskutinio, priešpaskutinio ar priešpriešpaskutinio tvano?

Pasak vienos iš konspirologinių versijų, po valstybinio perversmo Nerono neužmušė, o evakuavo kažkur į pragarą su skraidančia lėkšte ar panašiu aparatu; prieš kiekvieną naują pasaulio pabaigą jį išleidžia kaip svarbiausią ciklo užbaigimo personažą, kuris ir užbaigia tvaną. Todėl arba tas Neronas arba jo reinkarnacija jau gali būti kažkur tarp mūsų, gal jis net kažkam kažkur vadovauja, pavyzdžiui, globaliam pasauliui. Tokiu atveju, kai tik Neroną nuvers, pasaulį nuplaus tvanas, ir prasidės naujas ciklas. Taigi, sekime įvykius.