Mokslininkas teigia, kad gyvybę Žemėje galėjo pradėti ateiviai

Gyvybė greičiausiai susiformavo savaime, bet jei ne, tai... ateiviai?

Šį straipsnį perskaitę sužinosite:

• Abiogenezė – gyvybės atsiradimas iš negyvosios organinės medžiagos – yra pagrindinė teorija apie gyvybės atsiradimą Žemėje, tačiau ji yra ginčijama.
• Biologas Robertas Endresas nusprendė sukurti matematinį modelį, paaiškinantį gyvybės atsiradimą be gyvybės, tačiau šio modelio rezultatai pasirodė labai mažai tikėtini arba neatitiko fosilijų duomenų.
• Endreso rezultatai paskatino jį toliau klausti, kaip gyvybė atsirado Žemėje, ir nors jis lieka atviras abiogenezei, jis taip pat siūlo, kad gyvybę čia galėjo atnešti ateiviai.

PM rašo: Žemė susiformavo maždaug prieš 4,5 milijardus metų. Tai buvo jauna, karšta planeta, kurioje virė magma ir kurią bombardavo asteroidai ir meteorai, palikę didžiulius kraterius. Ištirpusi uoliena sukietėjo ir tapo pluta, kurią užėmė didžiulis vandenynas, kuriame hidroterminiai šaltiniai išmetė vandenį, įkaitintą karšta magma iš mantijos. Būtent iš šio pirminio ugnies jūros atsirado pirmosios gyvybės formos.

2013 m. Australijos Pilbara kratono saulės išdžiovintuose bazaltuose buvo rasti mikrobų gyvybės fosilijos, beveik tokios pačios senos kaip pati Žemė. Tai buvo stromatolitai – nuosėdinės formos, susidariusios iš mikroorganizmų, kurie klestėjo senovinėse potvynio žemėse, kurios seniai išdžiūvo. Manoma, kad šie beveik 3,5 milijardo metų senumo stromatolitai buvo seniausias gyvybės įrodymas, kol ketverius metus vėliau Kanadoje buvo rasti dar senesni mikrofosilijos, kurių amžius siekia 3,77 milijardo metų. Senovės hidroterminio šaltinio, kuris buvo jūros dugne, radiniai atrodė patvirtinantys hipotezę, kad būtent tokioje aplinkoje atsirado pirmosios gyvybės formos.

Tačiau net šie reliktai negali atsakyti į klausimą, kaip atsirado jų bendras protėvis. To negali padaryti ir anglis, įstrigęs 4,1 milijardo metų senumo cirkonuose, kuris gali būti ženklas, kad gyvybė atsirado dar anksčiau. Ar elementai, susijungę į prebiotines molekules, ir tos molekulės, sukūrusios kažką sudėtingesnio, galėjo sukurti kažką, ką galima vadinti gyvu? Dauguma mokslininkų, tiriančių gyvybės ištakas, siūlo tam tikrą šios idėjos versiją.

Londono Imperatoriškojo koledžo biologas Robertas Endresas neatmeta abiogenezės galimybės, t. y. galimybės, kad negyvoji medžiaga, praėjusi tam tikrus procesus, galiausiai galėjo sukurti gyvus organizmus. Tačiau jis taip pat neatmeta galimybės, kad gyvybę čia galėjo atnešti protingi nežemiečiai, kurie kažkaip terraformavo planetą.

„Nors idėja, kad Žemę terraformavo pažangūs ateiviai, gali prieštarauti Ockhamo skustuvui, kuris yra pagrindinis mokslo principas“, – rašė Endresas tyrime, įkeltame į preprint serverį arXiv, „tiesioginė panspermija, kurią pirmieji pasiūlė Francis Crick ir Leslie Orgel, lieka spekuliatyvi, bet logiškai atvira alternatyva“.

Vertimas: ateivių kilmė yra labai mažai tikėtina, bet techniškai neįmanoma, ir neturėtų būti visiškai atmesta kaip galimybė, kaip gyvybė atsirado Žemėje.

Tyrime, tinkamai pavadintame „Nepagrįsta tikimybė būti“, EnEndresdreshe tiria keletą teorinių gyvybės kilmės versijų, kylančių iš abiogenezės. Jam tai atrodo beveik neįmanoma galimybė.

Endresas naudojo matematinius modelius, kad išsiaiškintų, kiek laiko užtruktų gyvybės atsiradimas skirtingomis aplinkybėmis. Jis nustatė, kad daugelis elementų ir molekulių, kurie laikomi gyvybės komponentais, savaime suyra taip greitai, kad jie turėtų suformuoti molekules, kurios susijungtų į mikrobiologinę gyvybę dar greičiau nei tikėtasi. Tokios gyvybės atsiradimui reikalingos bandymų ir klaidų serijos galėjo užtrukti pernelyg ilgai, kad atitiktų esamus fosilijų duomenis.

Kitu scenarijumi jis išbandė, kas galėjo nutikti, jei būtų įvykęs lemiamas perėjimas, kurio metu katalizatoriai būtų sukėlę cheminių reakcijų seriją, pradėjusią gyvybę. Šių modelių keliamos abejonės paskatino Endresą suabejoti, ar abiogenezė iš viso įvyko.

„Ar Žemė buvo terraformuota, ar tvarka susiformavo iš chaoso tyliai valdomos fizikos?“ – klausė jis savo tyrime. „Šiandien žmonės mokslo žurnaluose rimtai svarsto Marso ar Veneros terraformavimą. Jei egzistuoja pažangios civilizacijos, nėra neįtikima, kad jos galėtų bandyti panašius įsikišimus – iš smalsumo, būtinybės ar plano.“

Terraformavimas pasirodo visur mokslinėje fantastikoje, įvairiomis formomis – nuo paslaptingo juodo monolito, padedančio žmonijai pažengti į priekį 2001: Kosminė odisėja , iki kiborgų ir sąmoningų kompiuterių, kuriančių savo civilizacijas Star Trek. Idėja, kad gyvybė čia galėjo būti atnešta per nukreiptą panspermiją (tyčinį gyvybės platinimą iš kosmoso), egzistuoja nuo 1970-ųjų.

Ši teorija buvo Francis Crick (taip, tas pats, kuris padėjo identifikuoti DNR) ir Leslie Orgel, „RNR pasaulio“ hipotezės autoriaus, sumanymas. Jie pasiūlė, kad galbūt išnykimo riboje buvusi nežemiškų būtybių civilizacija galėjo apsėti gyvybe tinkamas planetas.

Endresas laikosi atviros nuomonės apie tai, ar ateiviai atnešė gyvybę į Žemę. Kalbant apie tai, kaip tokia teorija galėtų būti patikrinta, jis skeptiškai klausia, ar dirbtinis intelektas galėtų atsekti tikrąsias gyvybės ištakas. Jis taip pat pripažįsta, kad galbūt mūsų įsivaizdavimas apie gyvybę – kurią jis vadina „galutiniu emergentiniu reiškiniu“ – atsirandančią abiotiniu būdu, nėra klaidingas, tik neišsamus.