YouTube atnaujina cenzūros politiką: pašalinti kūrėjai gali grįžti

„YouTube“ neseniai paskelbė, kad kūrėjai, pašalinti dėl savo nuomonių apie COVID-19 ar 2020 m. JAV prezidento rinkimus, gali vėl prisijungti prie platformos. Šis žingsnis atspindi „Google“ ir jos patronuojančios bendrovės „Alphabet“ pastangas subalansuoti saviraiškos laisvę ir turinio moderavimą. Šiame straipsnyje nagrinėjame šių pokyčių kontekstą, jų poveikį ir platesnes diskusijas apie socialinių tinklų cenzūrą.

„YouTube“ politikos pokyčiai: galimybė sugrįžti

2023 ir 2024 m. „YouTube“ panaikino taisykles, ribojusias diskusijas apie COVID-19 pandemiją ir 2020 m. JAV prezidento rinkimų sąžiningumą. „Google“, per savo teisininkus, rugsėjo 23 d. laiške Atstovų Rūmų Teisės komiteto pirmininkui Džimui Džordanui (angl. Jim Jordan) patvirtino, kad šios taisyklės nebegalioja. Tai reiškia, kad kūrėjai, kurių kanalai buvo sustabdyti ar pašalinti dėl šių taisyklių pažeidimų, dabar gali vėl prisijungti prie platformos.

„Šiandien „YouTube“ bendruomenės gairės leidžia skelbti platesnį turinį, susijusį su COVID-19 ir rinkimų sąžiningumu“, – teigiama „Google“ pranešime, kurį cituoja „The Epoch Times“. Šis sprendimas atspindi bendrovės įsipareigojimą užtikrinti saviraiškos laisvę, tačiau kelia klausimų apie ankstesnių cenzūros priemonių pagrįstumą.

Kūrėjai, paveikti cenzūros

Tarp pašalintų kūrėjų buvo žinomi vardai, tokie kaip Danas Bonginas (angl. Dan Bongino), buvęs FTB direktoriaus pavaduotojas ir populiarus konservatyvių pažiūrų komentatorius. Jo kanalas buvo suspenduotas dėl turinio, susijusio su COVID-19 ar rinkimų sąžiningumu. „YouTube“ teigia vertinanti konservatyvius kūrėjus, kurie, pasak bendrovės, „reguliariai rengia įdomius interviu su politikais, verslo lyderiais ir kitais asmenimis“.

Džimas Džordanas socialiniame tinkle „X“ paskelbė: „Nesvarbu, ar buvote žinomas „YouTube“ vartotojas su didžiule sekėjų armija, kaip Danas Bonginas, ar tik pradėjote ten reikšti politines pažiūras, JŪS turėsite galimybę grįžti į platformą, jei buvote cenzūruotas už politinių kalbų sakymą.“

Bideno administracijos spaudimas technologijų bendrovėms

„YouTube“ sprendimas atšaukti apribojimus buvo priimtas po to, kai paaiškėjo, kad Bideno administracijos pareigūnai darė spaudimą technologijų bendrovėms, įskaitant „Google“, griežtinti taisykles dėl tariamos dezinformacijos apie COVID-19. Dokumentai, paskelbti byloje, kurią inicijavo kelios valstijos, atskleidė, kad daugiau nei 50 pareigūnų iš 12 JAV agentūrų, įskaitant Baltųjų rūmų teisininkę Daną Remus (angl. Dana Remus), prezidento pavaduotojo asistentą Robą Flahertį (angl. Rob Flaherty) ir buvusį Baltųjų rūmų COVID-19 patarėją Endį Slavitą (angl. Andy Slavitt), dalyvavo šiuose veiksmuose (šaltinis).

„Google“ pabrėžė, kad toks vyriausybės spaudimas yra „nepriimtinas ir neteisingas“, remdamasi Pirmąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri garantuoja žodžio laisvę. Bendrovė teigia nuosekliai kovojusi prieš tokius bandymus.

Aukščiausiojo Teismo sprendimas

2024 m. birželio 26 d. JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškinį, kuriame buvo ginčijami federalinės vyriausybės veiksmai, darantys spaudimą socialinių tinklų platformoms. Teismas 6:3 balsavimu nusprendė, kad ieškovai – dvi respublikonų vadovaujamos valstijos ir keli asmenys – neturėjo teisinio pagrindo, nes negalėjo įrodyti tiesioginės žalos, patirtos dėl vyriausybės veiksmų (šaltinis).

Šis sprendimas sukėlė diskusijų apie tai, kaip vyriausybės įsikišimas į turinio moderavimą gali paveikti saviraiškos laisvę. Kritikai teigia, kad toks spaudimas kelia grėsmę demokratiniams principams, o šalininkai mano, kad jis būtinas kovojant su dezinformacija.

„YouTube“ ir faktų tikrinimas

Skirtingai nuo kitų socialinių tinklų platformų, „YouTube“ teigia niekada nesamdžiusi faktų tikrintojų ir nevykdžiusi faktų tikrinimo programos. „Google“ pabrėžė: „YouTube nesuteikė ir nesuteiks faktų tikrintojams įgaliojimų imtis veiksmų ar žymėti turinį visose bendrovės paslaugose.“ Tai išskiria „YouTube“ iš kitų platformų, tokių kaip „Facebook“, kurios bendradarbiauja su trečiųjų šalių faktų tikrintojais.

Tačiau Lietuvoje „Facebook“ vartotojai vis dar susiduria su neįgaliotais faktų tikrintojais, kurie, anot kritikų, kartais pernelyg agresyviai žymi turinį kaip klaidingą, net jei jis atitinka platformos taisykles.

Kitos platformos ir cenzūros klausimai

„Meta“, „Facebook“ patronuojanti bendrovė, taip pat susidūrė su panašiu spaudimu. Markas Zuckerbergas (angl. Mark Zuckerberg), „Meta“ generalinis direktorius, 2024 m. pripažino, kad Bideno administracija darė spaudimą cenzūruoti tam tikrą COVID-19 turinį, įskaitant humorą ir satyrą. „Manau, kad vyriausybės spaudimas buvo neteisingas, ir apgailestauju, kad mes nebuvome atviresni šiuo klausimu“, – teigė jis (šaltinis).

Šie įvykiai rodo platesnę tendenciją, kai vyriausybės ir technologijų bendrovės susiduria su iššūkiais, bandydamos subalansuoti saviraiškos laisvę ir atsakomybę už turinio moderavimą.

Poveikis ir ateities perspektyvos

„YouTube“ sprendimas leisti kūrėjams grįžti į platformą yra svarbus žingsnis link didesnės saviraiškos laisvės. Tačiau jis taip pat kelia klausimų apie tai, kaip platformos valdys turinį ateityje, ypač esant politiniam spaudimui. Visuomenė ir toliau stebės, kaip „Google“ ir kitos technologijų bendrovės spręs šiuos iššūkius, ypač artėjant naujiems rinkimų ciklams.

Be to, Lietuvoje ir kitose šalyse vartotojai ragina platformas užtikrinti skaidresnį turinio moderavimo procesą, kad būtų išvengta perteklinės cenzūros ar šališkumo.