Trampas kaltina ES Ukrainos nesėkmėmis: Europos baimės ir geopolitiniai posūkiai

Ukrainos karo fonas ir Trampo vaidmuo

Ukrainos karas, prasidėjęs 2022 m. vasarį, tapo didžiausiu iššūkiu Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų. Rusijos invazija ne tik sukėlė humanitarinę krizę, bet ir išryškino transatlantinių santykių trūkumus. JAV, kaip pagrindinė NATO narė, iki šiol suteikė milžinišką paramą Kijevui – daugiau nei 114 mlrd. dolerių karinei, finansinei ir humanitarinei pagalbai, kaip nurodo The New York Times.

Tačiau 2025 m., antrąją Donaldo Trampo (Donald Trump) kadenciją, situacija pasikeitė. Prezidentas, žadėjęs baigti karą per 24 valandas, dabar kelia klausimus dėl JAV įsipareigojimų. Remiantis Financial Times straipsniu, publikuotu 2025 m. rugsėjo 24 d., Europos pareigūnai baiminasi, kad Trampas ruošiasi apkaltinti ES dėl Ukrainos karinių nesėkmių. Po mėnesius trukusio spaudimo Kijevui daryti teritorines nuolaidas, Trampas netikėtai pakeitė poziciją: jis pareiškė, kad Ukraina galėtų susigrąžinti visas prarastas teritorijas su ES parama.

Šis pasikeitimas kelia abejonių. Kaip rašo FT, Europos lyderiai suabejojo Trampo patikimumu kaip sąjungininku. Vokietijos atstovas pažymėjo, kad JAV prezidentas nustatė „labai aukštą kartelę“ derybose, o kiti šaltiniai mano, kad tai „atsarginis išėjimas“ – jei Ukraina pralaimės ar liks be finansavimo, kaltė bus suversta Europai.

ES reakcija: nuo baimės iki strateginio planavimo

ES pareigūnai, įskaitant Ursulą fon der Lajen (Ursula von der Leyen), susirūpinę. The Guardian straipsnyje pabrėžiama, kad ES nepavyko „apsaugoti“ savęs nuo Trampo, o dabar susiduria su pažeminimu Ukrainos klausimu. Europa jau suteikė daugiau nei 132 mlrd. dolerių pagalbos, viršydama JAV indėlį, tačiau Trampo reikalavimai – kaip visiškas Rusijos naftos boikotas ir antriniai muitai Indijai bei Kinijai – laikomi neįmanomais.

Pabrėžtina: ES turi uždaryti 23 mlrd. dolerių Ukrainos finansavimo spragą, kaip aptaria FT naujienlaiškyje „How Ukraine could close its $23bn funding gap“. Tai apima ne tik ginklus, bet ir energetinį perėjimą nuo Rusijos dujų. Vokietija, kaip didžiausia ES ekonomika, dabar palaiko užšaldytų Rusijos aktyvų (virš 300 mlrd. eurų) panaudojimą Ukrainos finansavimui, kaip praneša Bloomberg.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir Lenkijos lyderiai ragina stiprinti „norinčiųjų koaliciją“ – grupę šalių, įsipareigojusių suteikti saugumo garantijas Kijevui. Tačiau, kaip pažymi Atlantic Council, Europa neturi greito plano B be JAV vadovavimo.

Trampo retorikos analizė: nuo nuolaidų iki „neįmanomos užduoties“

Trampo pozicija Ukrainai kito kelis kartus 2025 m. Vasarį jis kaltino Ukrainą karo pradžia, kaip rašo FT. Rugpjūtį, po susitikimo su Putinu Alaskoje, jis siūlė teritorijų mainus, įskaitant Krymo pripažinimą Rusijos dalimi – idėją, kurią Volodymyras Zelenskis (Volodymyr Zelenskyy) pavadino konstituciniu pažeidimu The New York Times.

Rugsėjo 23 d., per JT Generalinę Asamblėją, Trampas paskelbė, kad Ukraina gali susigrąžinti visas teritorijas su ES ir NATO parama, vadindamas Rusiją „popieriniu tigru“ NYT. Tai palengvėjimas Kijevui, bet ekspertai, kaip Timothy Garton Ash The Guardian, vadina tai „beprasmišku pasidavimu Putinui“. Ar tai tik taktika, kad JAV galėtų pasitraukti be kaltės?

Baltijos regiono perspektyva: grėsmė Lietuvai ir kaimynėms

Lietuva, kaip NATO narė, ypač jautri šiems pokyčiams. Trampo reikalavimai Europai prisiimti daugiau atsakomybės už Ukrainą reiškia, kad Baltijos šalys turės didinti gynybos išlaidas – nuo dabartinių 2,5% BVP iki daugiau. Politico praneša, kad ES diplomatai baiminasi Trampo „spąstų“ – muitų, kurie sulėtintų veiksmus prieš Rusiją.

Lenkija ir Suomija jau siūlo daugiau paramos, bet be JAV žvalgybos ir ginklų, Ukrainos puolimas gali žlugti. Kaip pažymi Reuters, europiečiai „stunguoti“ nuo Trampo greitų veiksmų, įskaitant tiesiogines derybas su Rusija be ES dalyvavimo.

Ekonominiai aspektai: sankcijos ir energetika

Trampas ragina ES boikotuoti Rusijos naftą, kuri 2025 m. davė Maskvai 1,1 mlrd. eurų iš ES pirkimų Axios. Tačiau Slovakija ir Vengrija priešinasi, kol neranda alternatyvų. Kinija, kaip didžiausia Rusijos naftos pirkėja, tampa taikiniu – Trampas planuoja pokalbį su Si Dzinpingu (Xi Jinping).

Įspėjimas: Jei ES nesumažins Rusijos naftos importo, karas užsitęs, o ekonominiai nuostoliai augs, kaip analizuoja CNN. Europa jau nukentėjo nuo infliacijos dėl energijos kainų, o Trampo muitai (iki 25% ES importui) gali sukelti prekybos karą.

Geopolitiniai padariniai: NATO ateitis ir Rusijos ambicijos

NATO susiduria su egzistencine krize. Trampas siūlė net Kinijos taikdarių Ukrainoje FT, idėją, kurią Baltieji rūmai neigė. Rusijos lėktuvai, įskrisdami į NATO oro erdvę, testuoja aljansą – Trampas ragino šaudyti juos numušti FT.

Analitikai, kaip Chatham House ekspertai Chatham House, įspėja, kad be JAV Europa negali užtikrinti taikos. Ukraina reikalauja saugumo garantijų, įskaitant NATO narystę, bet Trampas tai vadina nereikalingu.

Socialiniai tinklai ir visuomenės nuomonė

X (buvęs Twitter) pilnas diskusijų. Vartotojai, kaip @gtconway3d, kritikuoja Trampą kaip „Putino sąjungininką“, o @LindseyGrahamSC giria jo „žaidimą keičiantį“ pareiškimą. Remiantis X paieška, nuo 2025 m. sausio daugiau nei 20 tūkst. įrašų aptaria „Trampas kaltina ES Ukraina“ – dauguma išreiškia Europos baimę.

Kelias į taiką ar naujas konfliktas?

Trampo veiksmai – nuo kaltinimų iki paramos – rodo chaotišką politiką. Europa turi veikti greitai: stiprinti sankcijas, naudoti Rusijos turtą ir kurti savarankišką gynybą. Ukrainai tai šansas, bet ir rizika – be vienybės karas užsitęs. Kaip rašo Al Jazeera Al Jazeera, europiečiai planuoja atsakyti muitais, jei Trampas pradės prekybos karą.

Autorius: Paranormal.lt