Donaldo Trampo nuomonės pasikeitimas dėl Ukrainos konflikto: nuo spaudimo Kijevui iki paramos pergalės – ar tai tikra posūkis?

Šiame straipsnyje analizuojame JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) netikėtą retorikos pokytį Ukrainos-Rusijos kare, remdamiesi naujausiais užsienio šaltiniais ir geopolitinėmis įžvalgomis. Ar tai ženklas, kad Vašingtonas grįžta prie tvirtos paramos Kijevui, ar tik strateginis manevras, siekiant išvengti tiesioginės įsitraukimo? Sužinokite, kaip šis posūkis keičia karo eigą ir kas laukia Ukrainos ateityje.

Trampo pareiškimų chronologija: nuo kritikos iki paramos

JAV prezidento Donaldo Trampo santykiai su Ukrainos klausimu visada buvo prieštaringi. Nuo savo rinkimų kampanijos laikų, kai žadėjo baigti karą per 24 valandas, iki vasario mėnesio Ovaliojo kabineto susitikimo su Volodymyru Zelenskiu, kuriame jis kaltino Ukrainą "žaidžiančia su Trečiuoju pasauliniu karu", Trampo retorika svyravo tarp spaudimo Kijevui ir bandymų derėtis su Vladimiru Putinu (Vladimir Putin).

Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį Alaskos samite su Putinu Trampas siūlė "teritorijų mainus", remdamasis mintimi, kad Ukraina prarado per daug žemių ir turėtų būti "realistiška". Tačiau rugsėjo 23 d., po susitikimo su Zelenskiu JT Asamblėjoje, Trampas socialiniame tinkle "Truth Social" parašė: "Po to, kai gerai supratau Ukrainos ir Rusijos karinę bei ekonominę situaciją ir pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, remiama Europos Sąjungos, yra pozicijoje kovoti ir susigrąžinti visą Ukrainą į jos pradinę formą."[1] Šis pareiškimas, anot "The New York Times", žymi "dramatišką posūkį", kuris gali suteikti erdvės Vašingtonui atsiriboti nuo konflikto, kurį jis žadėjo išspręsti greitai.[2]

Trampas taip pat pavadino Rusiją "popieriniu tigru", teigdamas, kad "Rusija beprasmiškai kariauja trejus su puse metų karą, kurį tikra karinė galia turėtų laimėti per mažiau nei savaitę". Tai kontrastuoja su jo ankstesniais komentarais, kuriuose jis gyrė Putino "genialumą" invazijos pradžioje. Remiantis "Al Jazeera" analize, šis pokytis gali būti susijęs su nesėkmingomis derybomis su Maskva, kurios tik pagilino Trampo frustraciją.[3]

Rusijos ekonomikos silpnumas: pagrindas Trampo teiginiams?

Vienas iš pagrindinių Trampo argumento ramstų – Rusijos ekonomikos žlugimas. JAV prezidentas teigia, kad "Putinas ir Rusija susidūrė su DIDELĖMIS ekonominėmis problemomis", įskaitant degalų trūkumą ir karo išlaidas, kurios "nualina" Maskvos biudžetą. Ar tai tiesa?

Remiantis "Newsweek" analize, Rusijos BVP 2025 m. augo tik 1,5%, palyginti su 3,6% 2024 m., o infliacija siekia 9%. Sankcijos, ypač antriniai tarifai Kinijai ir Indijai už rusiškos naftos pirkimą, smogė stipriai: eksportas sumažėjo 20%.[4] "The Guardian" praneša, kad Rusijos centrinis bankas įšaldė 300 mlrd. dolerių rezervų, o karo išlaidos sudaro 40% biudžeto.[5]

Tačiau rusų ekonomistai, kaip "Politico" cituoja, teigia, kad Maskva prisitaikė per karo ekonomiką: ginklų gamyba padvigubėjo, o juodoji rinka kompensuoja sankcijas. Vis dėlto, Trampo teiginys apie "begalines eiles prie degalų" remiasi realiais pranešimais iš Sibiro regionų, kur trūksta naftos perdirbimo pajėgumų dėl Ukrainos dronų atakų.[6] Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 m. Rusijos augimas sulėtės iki 0,5%, o tai patvirtina Trampo "popierinio tigro" metaforą.[7]

Palyginamoji lentelė: Rusijos ekonomikos rodikliai prieš ir po invazijos

Zelenskio reakcija: entuziazmas ar atsargus optimizmas?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (Volodymyr Zelenskyy) priėmė Trampo pareiškimus su entuziazmu. Po susitikimo jis "Fox News" interviu sakė: "Mūsų pozicijos niekada nebuvo tokios artimos. Turėjome gerą, konstruktyvų susitikimą, ir Trampas supranta Rusijos ekonomikos problemas."[9] Zelenskis pabrėžė, kad aptarė saugumo garantijas po karo ir teigė, jog Trampas "daug labiau pasitiki" juo nei Putinu.

Vis dėlto, kaip pažymi "BBC", Zelenskio entuziazmas atsargus: jis priminė, kad Ukraina vis dar "sunkioje pozicijoje", prarandanti 170-215 kv. mylios teritorijos per mėnesį nuo gegužės.[10] Ukrainos lyderis taip pat ragino Trampą įtakoti Kiniją, kuri remia Rusiją per naftos pirkimus: "Jei Kinija tikrai norėtų sustabdyti karą, ji galėtų priversti Maskvą pasitraukti."[11]

ES atstovai, tokie kaip Kaja Kallas (Kaja Kallas), vadino tai "stipriais pareiškimais, kurių anksčiau negirdėjome", bet priminė apie būtinybę nutraukti rusiškos naftos pirkimus.[12]

Geopolitinės pasekmės: NATO, ES ir JAV vaidmuo

Trampo posūkis kelia klausimų apie JAV vaidmenį. Jis pažadėjo toliau tiekti ginklus NATO, bet ne tiesiogiai Ukrainai: "NATO gali daryti su jais, ką nori." Tai, anot "Politico", reiškia perkėlimą naštos ant Europos pečių – ES jau skiria 50 mlrd. eurų pagalbos, o JAV – tik ginklų pardavimus.[13]

Trampas taip pat siūlė NATO šalyse numušti rusiškus lėktuvus, jei jie pažeis oro erdvę – tai griežtesnė pozicija nei anksčiau, ypač po incidentų Lenkijoje ir Estijoje.[14] Tačiau "The Telegraph" įspėja: tai gali būti "bloga žinia Zelenskiui", nes Trampas "nusiplauna rankas" ir perduoda reikalus Europai.[15]

Rusijos reakcija kukli: JT atstovas Dmitrijus Polianskis (Dmitry Polyansky) patarė "nejaudintis dėl kiekvieno tvito". Bet Kremlius, anot "Reuters", mato tai kaip "giliai klaidingą" Trampo vertinimą.[16]

Skepticizmas iš JAV ir Europos: tušti žodžiai ar strategija?

Amerikiečių demokratai, tokie kaip Tomas Malinowski (Tom Malinowski), vadina tai "nauju 180 laipsnių posūkiu", bet abejoja veiksmais: "Ką Trampas ketina padaryti, kad padėtų Ukrainai laimėti? Jei nieko – tai tik tušti žodžiai."[17] "CNN" primena, kad Trampas 53 kartus žadėjo baigti karą per 24 valandas, bet nesilaikė.[18]

Europoje, "Axios" teigia, kad Baltieji rūmai kaltina ES "vilkinant" taikos derybas, siūlydami naujas sankcijas Rusijai tik jei Europa nutrauks naftos pirkimus.[19] Tai rodo, kad Trampo posūkis – daugiau retorika nei įsipareigojimas.

Istorinis kontekstas: Trampo Ukrainos politika nuo 2016 m.

Trampo santykiai su Ukraina prasidėjo 2019 m. apkaltinimu, kai jis sulaikė pagalbą mainais už tyrimą prieš Baidenus. Dabar, antrąją kadenciją, jis bandė tiesiogines derybas su Putinu, bet nesėkmė Alaskoje (rugpjūtis 2025) privertė persvarstyti.[20]

"NPR" analizuoja, kad šis posūkis – reakcija į Rusijos nesėkmes: nuo nesugebėjimo greitai užimti Kyjivo iki dabartinių dronų atakų pasekmių.[21] Tačiau ekspertai abejoja stabilumu: Trampas gali vėl pasikeisti po pokalbio su Putinu.

Karo eiga 2025 m.: Ukrainos stiprybės ir silpnybės

2025 m. karas pasiekė naują stadiją. Ukraina, remiama Vakarų, sėkmingai gynėsi, bet prarado teritorijas rytuose. "DeepState" duomenys rodo, kad nuo gegužės Rusija užėmė 170-215 kv. mylios per mėnesį, bet Ukrainos dronai smogė Rusijos naftos rafinerijoms, sukeldami 15% gamybos kritimą.[22]

Ukrainos stiprybės: NATO ginklai (ATACMS raketos, F-16 lėktuvai) ir Zelenskio diplomatija. Silpnybės: žmogiškieji resursai – priverstinis verbavimas ir nuovargis.[23] Trampo parama gali pagreitinti pergales, bet be tiesioginės JAV pagalbos – abejotina.

Taikos perspektyvos: ar Trampo posūkis padės?

Taikos derybos stringa: Zelenskis reikalauja visiško Rusijos pasitraukimo, Putinas – neutralumo. Trampo naujas tonas gali spausti Maskvą, bet "Sky News" teigia, kad tai – vidaus politikos manevras, siekiant nuslopinti kritiką už "minkštą" Rusijos politiką.[24]

Ekspertai prognozuoja: jei ES padidins sankcijas, Rusija gali eiti į derybas 2026 m. pradžioje. Tačiau be JAV lyderystės – mažai tikėtina.[25]

Retorika ar realybė?

Donaldo Trampo posūkis – vilčių ženklas Ukrainai, bet skeptiškai vertinamas kaip "nusiplovimas rankomis". Rusijos ekonomikos silpnumas suteikia Kijevui galimybių, bet be konkrečių JAV veiksmų – tai tik žodžiai. Stebėkime, ar šis entuziazmas išliks po mėnesio, kaip žadėjo Trampas. Ukrainos kova tęsiasi, o pasaulis laukia tikro sprendimo.

Straipsnis parengtas remiantis naujausiais užsienio šaltiniais, įskaitant "The New York Times", "Al Jazeera" ir kitus.