Dauguma vokiečių prieštarauja degimo variklių draudimui ir mėsos vartojimo mažinimo priemonėms, skirtoms planetai išgelbėti

„Stern“ užsakymu atlikta „YouGov“ apklausa rodo, kad nors dauguma vokiečių klimato kaitą laiko grėsme, daugelis atmeta ribojančias priemones, kurios turėtų įtakos jų asmeniniam gyvenimui

Pagal „YouGov“ apklausą, atliktą prieš 30-ąją JT klimato kaitos konferenciją Beleme, Brazilijoje, dauguma vokiečių prieštarauja pagrindiniams vyriausybės klimato apsaugos pasiūlymams, pavyzdžiui, degimo variklių draudimui, mėsos vartojimo ribojimui ar vienodo dydžio mokesčių už skrydžius įvedimui.

Tyrimas rodo, kad piliečiai labiau linkę remti aplinkosaugos priemones, kurios jiems tiesiogiai naudingos arba nesukelia didelės finansinės naštos namų ūkiams.

Kaip pranešė „Stern“, 69 proc. respondentų sakė, kad prieštarauja dyzelinių ir benzininių transporto priemonių draudimui, 68 proc. prieštaravo savaitinio mėsos ir pieno produktų pirkimo apribojimui, o 56 proc. atmetė idėją didinti oro kelionių išlaidas įvedant vienodo dydžio bilietų mokestį.

Priešingai, didžioji dauguma respondentų pritarė subsidijoms energiją taupančiam būstui (69 proc.), priemonėms, skirtoms vidaus gamybai stiprinti (71 proc.), vienkartinio naudojimo plastikų draudimui (69 proc.) ir didesniems mokesčiams didelės emisijos įmonėms (66 proc.).

Vokietijos vyriausybė įsipareigojo iki 2045 m. pasiekti klimato neutralumą – anksčiau nei daugelis pramoninių šalių – tačiau jos pažanga mažinant išmetamųjų teršalų kiekį sulėtėjo, ypač transporto ir būsto sektoriuose. Remiantis apklausos duomenimis, nors dauguma vokiečių sutinka, kad klimato kaita yra rimta problema ir didžiąja dalimi ją lemia žmogaus veikla, noras keisti asmeninį elgesį išlieka ribotas.

Tik apie ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad savanoriškai sumažintų keliones lėktuvu ar mėsos vartojimą arba pereitų prie elektromobilių. Dar mažiau respondentų išreiškė norą visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų ar pirkti tik dėvėtus drabužius. Daug populiaresnės buvo patogios ar nebrangios priemonės, pavyzdžiui, vienkartinio plastiko vengimas ar balkonų apželdinimas.

Nepaisant nenoro keisti gyvenimo būdo, 46 proc. vokiečių mano, kad drastiškų pokyčių įgyvendinimu vis dar galima išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, o 16 proc. mano, kad esama padėtis yra pakankama, ir 15 proc. mano, kad krizės išvengti jau per vėlu.

Vis dėlto susirūpinimas dėl visuotinio atšilimo sumažėjo: 63 proc. respondentų teigia, kad jiems kelia nerimą ši problema, o tai yra mažiausias rodiklis per dvejus metus, nes pagrindinį dėmesį atkreipia pasauliniai konfliktai, infliacija ir energijos kainos.