Kambato įlankos paslaptis: ar povandeninis miestas perrašys žmonijos istoriją?

Prie Vakarų Indijos krantų, Chambato įlankoje (anksčiau vadintoje Kambėjaus įlanka), 36 metrų gylyje po vandeniu slypi paslaptis, galinti perrašyti mums žinomą žmonijos istoriją. 2000 m. Indijos Nacionalinio vandenynų technologijų instituto (NIOT) aptiktas povandeninis miestas, besitęsiantis daugiau nei 8 kilometrus į ilgį ir 3 kilometrus į plotį, sužadino viso pasaulio archeologų ir istorikų vaizduotę. Keramika, karoliukai, skulptūros ir net žmonių kaulai, datuojami 9500 metų senumu, kelia klausimą: ar tai senovės civilizacijos, prarastos po paskutinio ledynmečio, pėdsakai?

Paslaptingas atradimas po vandeniu

2000 m. gruodį NIOT tyrėjai, atlikdami įprastus taršos tyrimus Chambato įlankoje, netikėtai aptiko didžiules geometrines struktūras jūros dugne. Naudodami sonarinę technologiją, jie atskleidė tai, kas primena milžinišką povandeninį miestą. Šis atradimas, pavadintas Kambato įlankos kultūros kompleksu (GKKK), galimai yra senesnis už Indo slėnio civilizaciją – iki šiol laikytą ankstyviausia Indijos subkontinento kultūra. Tačiau po daugiau nei dviejų dešimtmečių mokslininkai vis dar nesutaria: ar tai tikrai žmogaus sukurta civilizacija, ar gamtos ir srovių žaismas?

Povandeninio miesto radiniai

Tarp GKKK nuolaužų rasta keramikos, karoliukų, skulptūrų, sienų fragmentų ir net žmonių kaulų bei dantų. Anglies dvideginio datavimas parodė, kad šie artefaktai gali būti 9500 metų senumo – gerokai senesni nei Harappano civilizacija (3000 m. pr. m. e.). 2001 m. Indijos mokslo ir technologijų ministras Murli Manoharas Joshis paskelbė, kad tai senovės civilizacijos griuvėsiai, galintys pakeisti mūsų supratimą apie pasaulio istoriją.

Ekspertų nuomonės ir ginčai

NIOT geologas Badrinaryanas teigė, kad GKKK yra „motininė kultūra“, iš kurios kilo Harappano civilizacija, paskendusi dėl kylančio jūros lygio po ledynmečio. Jis pabrėžė, kad radiniai įrodo organizuotos visuomenės egzistavimą dar prieš 5500 m. pr. m. e. Tačiau skeptikai, tokie kaip Akso Parpola iš Helsinkio universiteto, abejoja: ar medienos datavimas atspindi visos vietovės amžių? Ar stiprios srovės negalėjo pernešti artefaktų iš kitur? Indijos ekspertas Iravathamas Mahadevanas pripažino, kad sonarinės nuotraukos rodo žmogaus rankų darbą, bet daug kas lieka neaišku.

Kodėl tai svarbu?

Jei GKKK tikrai yra 9500 metų senumo miestas, tai reikštų, kad civilizacijos Indijoje klestėjo tūkstančiais metų anksčiau, nei manoma. Tai galėtų patvirtinti senovės potvynių mitus ir priversti perrašyti istorijos vadovėlius. Vis dėlto, kaip pažymi archeologas Justinas Morrisas, trūksta galutinių įrodymų, o tyrimus apsunkina stiprios Chambato įlankos srovės.

Kambato įlankos povandeninis miestas išlieka viena didžiausių archeologijos paslapčių. Ar tai prarasta civilizacija, ar gamtos sukurtas miražas? Kol mokslininkai ieško atsakymų, šis atradimas kviečia mus permąstyti žmonijos pradžią. Tyrimai tęsiasi, o tiesa, slypinti 36 metrų gylyje, dar laukia savo dienos šviesoje.