Mokslo Afiša:

„Vaikų rizika susirgti alergija ir astma sumažėja, jeigu nuo ankstyvos vaikystės jie gyvena kartu su šunimis“, – šis faktas įrodytas. Mokslininkai Susan Lynch ir Nicholas Lukas teigia visiškai išsiaiškinę tokio reiškinio priežastį.

Papūgos, kaip ir žmonės, dažniau naudojasi kurios nors vienos pusės galūnėmis, tačiau dauguma šių sparnuočių yra kairiarankiai arba, tiksliau sakant, kairiakojai.

Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną faktą. Pasirodo, jog žuvys vandenyno dugne susiburia į chorą ir gieda visai kaip paukščiai ant žemės

Japonijos mokslininkai mano radę atsakymą: šunų kojose veikia savita vidinė „centrinio šildymo“ sistema.

Ne vienam keliautojui yra tekę patirti šį jausmą. Visas skrydis praeina sklandžiai, tačiau jo pabaigoje lėktuvas nutupia taip šiurkščiai, kad ne vienas keleivis spėja pagalvoti, jog tapo avarijos liudininku. Kietą nusileidimą gali nulemti net kelios skirtingos priežastys – kartais tai yra sąmoningas piloto pasirinkimas.

Vašingtono universiteto mokslininkai teigė, kad per pastaruosius 37 metų žuvyse parazitų padidėjo 283 kartus. Tyrimo metu buvo renkami duomenys nuo 1978 iki 2015 metų laikotarpį. Buvo ištirtas kirmino-parazito Anisakio kiekis neapdorotose ir nepakankamai paruoštuose žuvyse.

Laimei, toks kūdikių plaukų slinkimas yra natūralus procesas ir susirūpinimo kelti neturėtų. Pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiui pradeda augti plaukai. Tiesa, nesvarbu, ar kūdikis gimsta su plonais pūkeliais, ar su gana vešliais plaukais, jie pradės slinkti. Plaukų slinkimas reiškia, kad kūdikis prisitaiko prie gyvenimo ne gimdoje

Žemės drebėjimai Kalifornijoje kyla dėl tektoninių plokščių judėjimo, kurių pakraštys yra ties Kalifornijos pusiasalio ir žemyno susijungimo riba. Ramiojo vandenyno plokštei slystant palei Šiaurės Amerikos plokštę, Šventojo Andriejaus sprūdyje susiformavo tektoninis lūžis.

Šuniui sukantis jo uodega veikia kaip atsvara, todėl pasisukus priekinei kūno daliai, tai padaro ir užpakalinė. Antroji funkcija komunikacinė. Lygiai kaip žmonių veido mimikos išreiškia nuotaikas, uodegos vizginimas nusako šuns būseną.

Prieš daugiau nei 3000 metų kinų mokslininkai buvo įsitikinę, jog gyvūnai gali numatyti stichines nelaimes. Tyrėjai stebėdavo laukinių ir naminių gyvūnų (įskaitant žuvis, roplius, paukščius, žinduolius ir net vabzdžius) elgesį ir tai juos įspėdavo apie artėjančius žemės drebėjimus ar ugnikalnių išsiveržimus prieš kelias valandas, dienas ar net savaites.

Gali būti, kad anksčiau ši piramidė stovėjo sausumoje, tačiau pakilęs vandens lygis ją paprasčiausiai apsėmė. Izraelio senienų tarnybos vadovas Yitzhakas Pazas mano, kad ši piramidė yra maždaug 4000 metų senumo.

Archeologai yra atradę daugybę įvairiausių senovinių indų, tačiau šis juos itin nustebino. Indas buvo rastas bombos paliktame krateryje Londone, po Antrojo pasaulinio karo. Tiesa, jis pats yra daug senesnis – iš laikų, kuomet D.Britaniją valdė Romos imperija (43-410 metai).

2016 metais archeologai iš Glazgo (Škotija) iškasė 5000 metų senumo akmeninę plokštę, kurios ilgis – 13 metrų, o plotis – 8 metrai. Mokslininkai tiksliai nežino, kokia buvo šio akmens paskirtis, tačiau vis dar nenuleidžia rankų.

Majų civilizacijos žlugimas. Mokslininkai jau ilgą laiką užduoda sau tokį klausimą – kaip civilizacija, gyvavusi daugiau nei 600 metų, gali paprasčiausiai išnykti? Tai klausimas į kurį atsakymo ieško daugybė mokslininkų.

Daugybė archeologų jau yra teigia atradę Nojaus arkos liekanas netoli Ararato – aukščiausio kalno Turkijoje, kur, tariamai, pasibaigus tvanui Nojaus arka liko stovėti.

Tikrai ne kiekvieną archeologinį atradimą padaro specialiai tą studijavę mokslininkai. Štai 1929 metais, vyras Kinijos Sičuano provincijoje taisė kanalizacijos vamzdį ir netyčia atrado daugybę iš akmens ir nefrito pagamintų artefaktų.

Homo Floresiensis arba kitaip – hobitas Kai kurie archeologiniai atradimai tikrai primena mokslinę fantastiką. Vietoje to, jie atrado įvairiausių kaulų, kurie priklausė senovės hominidui Homo Floresiensis, kurį mokslininkai iš karto praminė hobitu.