Žmonės evoliucionuoja greičiau nei bet kada anksčiau. Tyrimas teigia, kad priežastis nėra genetinė

(Paranormal) Nuo pat gyvybės pradžios mūsų protėviai prisitaikė, poravosi ir mirė, perduodami mažytes genetines mutacijas, kurios galiausiai padarė žmones tokius, kokie esame dabar. 

Tačiau, kaip rodo naujas tyrimas, evoliucija nebėra griežtai susijusi su genais. Vietoj to žmonių kultūra gali skatinti evoliuciją greičiau nei genetinės mutacijos.

Pagal šią koncepciją evoliucijai nebereikia, kad genetinės mutacijos, suteikiančios išlikimo pranašumą, būtų perduodamos ir plačiai paplistų. Vietoj to per kultūrą perduodamas išmoktas elgesys yra "mutacijos", suteikiančios išlikimo pranašumą.

Mokslininkai teigia, kad ši vadinamoji kultūrinė evoliucija dabar gali lemti žmonijos likimą stipriau nei natūralioji atranka.

"Kai virusas užpuola rūšį, ji paprastai genetinės evoliucijos dėka įgyja imunitetą tam virusui", - "Live Science" sakė tyrimo bendraautorius Zachas Woodas, Meino universiteto Biologijos ir ekologijos mokyklos habilituotas mokslų daktaras.

Tokia evoliucija vyksta lėtai, nes tie, kurie yra imlesni, išmiršta, ir tik tie, kurie išgyvena, perduoda savo genus. 

Tačiau šiais laikais žmonėms dažniausiai nereikia genetiškai prisitaikyti prie tokių grėsmių. Vietoj to mes prisitaikome kurdami vakcinas ir kitas medicinines intervencijas, kurios yra ne vieno žmogaus darbo rezultatas, o daugelio žmonių, besiremiančių sukauptomis kultūrinių žinių "mutacijomis".

Kurdama vakcinas žmonių kultūra tobulina savo kolektyvinę "imuninę sistemą", - sakė tyrimo bendraautorius Timas Voringas (Tim Waring), Meino universiteto socialinių ir ekologinių sistemų modeliavimo docentas.

Kartais kultūrinė evoliucija gali lemti genetinę evoliuciją. "Klasikinis pavyzdys - tolerancija laktozei, - sakė Waringas "Live Science". "Karvės pieno gėrimas prasidėjo kaip kultūrinis bruožas, kuris vėliau paskatino žmonių grupės [genetinę] evoliuciją."

Šiuo atveju kultūriniai pokyčiai vyko prieš genetinius, o ne atvirkščiai. 

Kultūrinės evoliucijos koncepciją pradėjo kurti pats evoliucijos tėvas, sakė Waringas. Čarlzas Darvinas suprato, kad elgesys gali vystytis ir būti perduodamas palikuonims taip pat, kaip ir fiziniai bruožai, tačiau jo laikų mokslininkai manė, kad elgesio pokyčiai yra paveldimi. Pavyzdžiui, jei motina turėjo bruožą, dėl kurio buvo linkusi mokyti dukrą ieškoti maisto, ji šį paveldėtą bruožą perduodavo dukrai. Savo ruožtu jos dukra galėjo būti labiau linkusi išgyventi, todėl šis bruožas populiacijoje būtų labiau paplitęs. 

Waringas ir Woodas savo naujame tyrime, birželio 2 d. paskelbtame žurnale "Proceedings of the Royal Society B", teigia, kad tam tikru metu žmonijos istorijoje kultūra pradėjo perimti evoliucinę kontrolę iš mūsų DNR. Jie teigia, kad dabar kultūriniai pokyčiai leidžia mums vystytis taip, kaip vien tik biologiniai pokyčiai negalėtų.

Štai kodėl: Kultūra yra orientuota į grupes, o žmonės šiose grupėse bendrauja, mokosi vieni iš kitų ir mėgdžioja vieni kitus. Toks grupinis elgesys leidžia žmonėms perduoti prisitaikymą, kurio jie išmoko per kultūrą, greičiau, nei genai gali perduoti panašią naudą išgyvenimui.

Individas per trumpą laiką gali išmokti įgūdžių ir informacijos iš beveik neriboto skaičiaus žmonių ir, savo ruožtu, skleisti šią informaciją daugeliui kitų. Ir kuo daugiau žmonių, iš kurių galima mokytis, tuo geriau. Didelės grupės problemas sprendžia greičiau nei mažesnės, o grupių tarpusavio konkurencija skatina prisitaikymus, kurie gali padėti toms grupėms išlikti.

Plintant idėjoms, kultūrose atsiranda naujų bruožų.

Priešingai, žmogus paveldi genetinę informaciją tik iš dviejų tėvų ir savo kiaušinėliuose ar spermoje sukaupia palyginti nedaug atsitiktinių mutacijų, o tai užtrunka apie 20 metų, kol ji perduodama nedidelei saujelei vaikų. Tai tik daug lėtesnis pokyčių tempas.

"Ši teorija buvo seniai sukurta, - sakė su šiuo tyrimu nesusijęs Kalifornijos Mercedo universiteto kognityvinių ir informacijos mokslų docentas Polas Smaldino (Paul Smaldino). "Žmonės jau seniai stengiasi aprašyti, kaip evoliucinė biologija sąveikauja su kultūra".

Tyrėjai mano, kad gali būti, jog žmogaus kultūros atsiradimas yra esminis evoliucijos etapas.

"Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad kultūra yra kita evoliucinė pereinamoji būsena, - "Live Science" sakė Smaldino.

Per visą gyvybės istoriją pagrindinės pereinamosios būsenos turėjo didžiulį poveikį evoliucijos tempui ir krypčiai. Ląstelių su DNR evoliucija buvo didelė pereinamoji būsena, o kai atsirado didesnės ląstelės su organelėmis ir sudėtingomis vidinėmis struktūromis, žaidimas vėl pasikeitė. Ląstelių susiliejimas į augalus ir gyvūnus buvo dar vienas didelis pokytis, kaip ir lyties evoliucija, perėjimas prie gyvybės sausumoje ir pan.

Kiekvienas iš šių įvykių pakeitė evoliucijos eigą, o dabar žmonės gali būti dar vienos evoliucinės transformacijos įkarštyje. Galbūt vis dar evoliucionuosime genetiškai, tačiau tai gali nebeturėti didelės įtakos žmogaus išlikimui.

"Labai tolimoje perspektyvoje mes manome, kad žmonės evoliucionuoja iš atskirų genetinių organizmų į kultūrines grupes, kurios veikia kaip superorganizmai, panašiai kaip skruzdžių kolonijos ir bičių aviliai", - teigė Waringas.

Tačiau genetika lemia bičių kolonijas, o žmogaus superorganizmas egzistuos atskiroje kategorijoje. Kaip tas superorganizmas atrodys tolimoje ateityje, neaišku, bet greičiausiai prireiks kaimo, kad tai išsiaiškintume. 

• Parengta pagal: Humans Are Evolving Faster Than Ever. The Reason Is Not Genetic, Study Claims
• Nuotrauka: (filadendron/Getty Images)