Ursula von der Leyen interviu: „Apsaugosime kiekvieną Europos Sąjungos centimetrą“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (angl. Ursula von der Leyen) interviu su aštuoniais Europos laikraščiais, įskaitant „Le Soir“, aptarė svarbiausius šių dienų geopolitinius klausimus: trečiąjį pasaulinį karą, Rusijos grėsmę, santykius su JAV ir ES gynybos strategiją. Šiame straipsnyje pateikiama išsami analizė, papildyta naujausiais duomenimis ir pavyzdžiais, atspindinčiais globalius iššūkius, su kuriais susiduria Europa.

Ar gresia trečiasis pasaulinis karas?

Vienas iš pagrindinių klausimų, kurį uždavė „Le Soir“ ir kitų LéNA aljanso laikraščių skaitytojai, buvo apie trečiojo pasaulinio karo tikimybę. Ursula von der Leyen (angl. Ursula von der Leyen) atsakė, kad šiuo metu tokios grėsmės nėra, tačiau pabrėžė, kad pasaulis išgyvena itin pavojingą laikotarpį. „Aš padarysiu viską, kas mano jėgose, kad išsaugočiau taiką ir laisvę Europoje,“ – sakė ji interviu, kurį publikavo „Le Soir“.

Šiame kontekste ji pabrėžė ES gynybos pajėgumų stiprinimo svarbą. „Atsižvelgdami į didėjantį priešiškumą pasaulyje, turime imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintume demokratiją, klestėjimą ir taiką,“ – teigė politikė. Jos žodžiai atspindi ES pastangas reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje, kuri tęsiasi nuo 2022 m., ir kitus globalius iššūkius, tokius kaip Kinijos įtaka ir Artimųjų Rytų konfliktai.

ES gynybos strategija: „Pasirengimas 2030 metams“

Von der Leyen akcentavo, kad ES privalo būti labiau savarankiška saugumo klausimais. Programa „Pasirengimas 2030 metams“ yra pagrindinis šios strategijos elementas. „Mes pašaliname spragas mūsų pajėgumose, pagreitiname procedūras ir mobilizuojame iki 800 milijardų eurų gynybos sektoriui,“ – teigė ji. Ši programa apima investicijas į karinę įrangą, technologijas ir bendrąją rinką, skirtą stiprinti ES pramonę ir inovacijas.

Pavyzdžiui, 2024 m. ES patvirtino Gynybos pramonės strategiją, kuri siekia padidinti ginklų gamybą Europoje ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Ši strategija taip pat apima bendradarbiavimą su NATO, tačiau pabrėžia europinio pagrindo svarbą. „NATO lieka mūsų kolektyvinės gynybos centru, tačiau Europa turi būti pajėgi apsiginti pati,“ – sakė von der Leyen.

Rusijos grėsmė ir santykiai su JAV

Interviu metu buvo užduotas klausimas apie JAV reakciją į Rusijos dronų ataką Lenkijoje. Von der Leyen pabrėžė, kad tokie incidentai, kaip Rusijos naikintuvo įsiveržimas į Estijos oro erdvę ar dronų ataka Lenkijoje, rodo būtinybę stiprinti ES savarankiškumą. „Šie incidentai yra labai reikšmingi. Turime būti pasirengę reaguoti patys,“ – teigė ji.

Komentatoriai, tokie kaip Charles Axel Van Ryn, išreiškė susirūpinimą dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (angl. Donald Trump) politikos. Anot jo, JAV planuoja sumažinti paramą Baltijos šalims, o tai kelia grėsmę NATO efektyvumui. „DT neryžtingumas reaguojant į Rusijos provokacijas rodo, kad Europa turi imtis iniciatyvos,“ – rašė jis komentaruose.

Šią nuomonę patvirtina ir naujausi pranešimai. Pavyzdžiui, „Politico“ pranešė, kad Pentagonas informavo apie planus mažinti saugumo pagalbą Baltijos šalims, o tai kelia nerimą ES šalims, esančioms šalia Rusijos sienos.

Energetinis saugumas ir žaliasis kursas

Von der Leyen taip pat pabrėžė energetinio saugumo svarbą. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. ES sumažino priklausomybę nuo Rusijos dujų ir investavo į atsinaujinančią energiją. Pagal Žaliąjį kursą, ES siekia iki 2050 m. tapti klimatui neutralia. „Mūsų energetinis saugumas yra neatsiejamas nuo mūsų gynybos strategijos,“ – sakė politikė.

2025 m. ES planuoja skirti papildomus 200 milijardų eurų atsinaujinančios energijos projektams, įskaitant vėjo ir saulės energiją. Tai ne tik stiprina energetinį savarankiškumą, bet ir prisideda prie kovos su klimato kaita, kuri, anot von der Leyen, yra „dar vienas globalus iššūkis, reikalaujantis vieningo atsako“.

Humanitarinė krizė Gazoje ir sankcijos Izraeliui

Interviu metu buvo paliesta ir humanitarinė krizė Gazoje. Von der Leyen pabrėžė ES įsipareigojimą remti humanitarinę pagalbą ir ieškoti diplomatinio sprendimo. „ES skyrė 500 milijonų eurų humanitarinei pagalbai Gazai 2024 m.,“ – teigė ji. Tačiau klausimai apie sankcijas Izraeliui liko neatsakyti, kas sukėlė diskusijas tarp skaitytojų. Pavyzdžiui, komentatorius Marc Dupont kritikavo interviu kaip „propagandinį“, teigdamas, kad jis vengia konkrečių atsakymų į jautrius klausimus.

Šią temą plačiau aptarė „The Guardian“, kuris pranešė, kad ES svarsto papildomas sankcijas konfliktų zonose, tačiau sprendimai stringa dėl skirtingų šalių narių pozicijų.

Komentarai ir visuomenės reakcija

Interviu sukėlė audringas diskusijas. Pavyzdžiui, Jean-Marie Dams teigė, kad ES reikia vieningo karinio vadovavimo ir stipresnės armijos. „Bureaucratams vieta jų kabinetuose, o ne fronte,“ – rašė jis. Tuo tarpu Alexandre Esquenet skeptiškai vertino von der Leyen pažadus, teigdamas, kad „viskas jau prarasta“.

Šios reakcijos atspindi platesnę visuomenės nuotaiką: vieni remia ES pastangas stiprinti gynybą, kiti mano, kad veiksmai yra per lėti arba pernelyg biurokratiški. Vis dėlto von der Leyen pozicija išlieka aiški: „Europa turi būti pasirengusi bet kokiems iššūkiams.“

Ką tai reiškia Europai?

Šis interviu atskleidžia ES lyderių pastangas reaguoti į sudėtingą geopolitinę situaciją. Nuo Rusijos agresijos iki JAV politikos neapibrėžtumo – Europa stovi kryžkelėje. Von der Leyen vizija – savarankiška, stipri ir vieninga Europa – yra ambicinga, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo šalių narių bendradarbiavimo ir investicijų.

Norite sužinoti daugiau apie ES politiką? Apsilankykite mūsų paieškos puslapyje ir raskite naujausius straipsnius!

Rekomenduojame: Talpinkite nemokamus skelbimus mūsų skelbimų skyrelyje: Ezoterika, Antikvaras, Ūkis, Sodo produkcija ir daugiau. Taip pat kviečiame rašyti straipsnius mūsų Blog skyrelyje!