NATO sąjungininkės padidins aukštos parengties pajėgas iki 300 000 karių

NATO sąjungininkės, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje, padidins aukštos parengties pajėgas iki "gerokai daugiau nei 300 000" karių, nes stiprina savo gynybą, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg).

JAV vadovaujamo karinio aljanso lyderiai šią savaitę susitiks Madride, kur, J. Stoltenbergo teigimu, vyks "permainingas" aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus sprendžiami Maskvos invazijos į provakarietišką kaimynę padariniai.

J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkai sustiprins kai kurias savo kovinių grupių formuotes NATO rytiniame flange "iki brigados lygio", t. y. maždaug 3 000-5 000 karių taktinių vienetų, ir padidins aukštos parengties karių skaičių iki "gerokai daugiau nei 300 000".

Be to, daugiau sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemas, bus perkelta į priekį, o pajėgos bus iš anksto paskirtos ginti konkrečias NATO nares, esančias pažeidžiamame rytiniame Aljanso pakraštyje.

Šiuo metu NATO vadovauja maždaug 40 000 aukštos parengties pajėgų, tačiau tikimasi, kad daugiau nei 300 000 karių sudarys didesnį rezervą, kurį Aljansas galėtų panaudoti kritiniu atveju.

Vienas NATO pareigūnas sakė, kad naujoji sistema pradės veikti kitais metais ir pagerins aljanso "gebėjimą labai greitai reaguoti į bet kokius nenumatytus atvejus" sausumos, jūrų, oro ir kibernetinėmis priemonėmis.

J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad vadovai susitars sustiprinti esminę NATO paramą kovojančiai Ukrainai, kurios Prezidentas Volodymyras Zelenskis (Volodymyr Zelensky) turėtų paskambinti vaizdo ryšiu.

JAV ietis
Į tą paketą būtų įtrauktos "didelės apimties" įrangos, pavyzdžiui, saugaus ryšio, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų ir degalų, siuntos ir būtų padedama Ukrainai ilgainiui pereiti prie pažangesnės NATO standartus atitinkančios ginkluotės naudojimo.

Ši parama yra atskira nuo ginkluotės, kurią NATO narės, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, jau tiekia Ukrainai, įskaitant prieštankines raketas, artileriją ir priešlėktuvinę gynybą, kad padėtų Ukrainai atlaikyti Rusijos puolimą.

NATO stiprina savo pajėgas Aljanso rytuose nuo tada, kai Maskva pirmą kartą įžengė į Ukrainą 2014 m. aneksavusi Krymą.

Nuo vasario 24 d., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Aljansas į regioną skubiai atgabeno dar dešimtis tūkstančių karių.

Dabar NATO turi aštuonias kovines grupes visose rytinėse savo narėse, o J. Stoltenbergas sakė, kad kai kurios iš jų - greičiausiai Baltijos šalyse ir Lenkijoje - bus sustiprintos iki "brigados lygio".

Nerimaujantys Baltijos šalių lyderiai ragino dislokuoti dideles ir nuolatines karines pajėgas, kurios galėtų sustabdyti Kremliaus pajėgas prie NATO sienos.

Vokietija yra sakiusi, kad imtųsi vadovauti naujai brigadai Lietuvoje, kur jau turi savo pajėgų, tačiau didžioji dalis šių karių būtų nuolat dislokuota gimtojoje šalyje.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras sakė, kad jo šalis tikriausiai pasiūlys panašią struktūrą Estijoje, kur ji vadovauja esamai kovinei grupei.

J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog antradienio vakarą prasidedančiame aukščiausiojo lygio susitikime kitos sąjungininkės paskelbs apie pajėgas, skirtas konkrečioms rytinėms narėms saugoti.

Agence France-Presse (AFP) yra Prancūzijos valstybinė tarptautinė naujienų agentūra, įsikūrusi Paryžiuje. Tai seniausia pasaulyje naujienų agentūra, įkurta 1835 m. kaip "Havas".