Mokslo Afiša:

Prieš daugiau nei 3000 metų kinų mokslininkai buvo įsitikinę, jog gyvūnai gali numatyti stichines nelaimes. Tyrėjai stebėdavo laukinių ir naminių gyvūnų (įskaitant žuvis, roplius, paukščius, žinduolius ir net vabzdžius) elgesį ir tai juos įspėdavo apie artėjančius žemės drebėjimus ar ugnikalnių išsiveržimus prieš kelias valandas, dienas ar net savaites.

Gali būti, kad anksčiau ši piramidė stovėjo sausumoje, tačiau pakilęs vandens lygis ją paprasčiausiai apsėmė. Izraelio senienų tarnybos vadovas Yitzhakas Pazas mano, kad ši piramidė yra maždaug 4000 metų senumo.

Archeologai yra atradę daugybę įvairiausių senovinių indų, tačiau šis juos itin nustebino. Indas buvo rastas bombos paliktame krateryje Londone, po Antrojo pasaulinio karo. Tiesa, jis pats yra daug senesnis – iš laikų, kuomet D.Britaniją valdė Romos imperija (43-410 metai).

2016 metais archeologai iš Glazgo (Škotija) iškasė 5000 metų senumo akmeninę plokštę, kurios ilgis – 13 metrų, o plotis – 8 metrai. Mokslininkai tiksliai nežino, kokia buvo šio akmens paskirtis, tačiau vis dar nenuleidžia rankų.

Majų civilizacijos žlugimas. Mokslininkai jau ilgą laiką užduoda sau tokį klausimą – kaip civilizacija, gyvavusi daugiau nei 600 metų, gali paprasčiausiai išnykti? Tai klausimas į kurį atsakymo ieško daugybė mokslininkų.

Daugybė archeologų jau yra teigia atradę Nojaus arkos liekanas netoli Ararato – aukščiausio kalno Turkijoje, kur, tariamai, pasibaigus tvanui Nojaus arka liko stovėti.

Tikrai ne kiekvieną archeologinį atradimą padaro specialiai tą studijavę mokslininkai. Štai 1929 metais, vyras Kinijos Sičuano provincijoje taisė kanalizacijos vamzdį ir netyčia atrado daugybę iš akmens ir nefrito pagamintų artefaktų.

Homo Floresiensis arba kitaip – hobitas Kai kurie archeologiniai atradimai tikrai primena mokslinę fantastiką. Vietoje to, jie atrado įvairiausių kaulų, kurie priklausė senovės hominidui Homo Floresiensis, kurį mokslininkai iš karto praminė hobitu.

Rankraštis yra sudarytas iš 250 puslapių – juose yra rašoma nežinoma kalba, kai kurios vietos iliustruotas įvairiausiais paveikslėliais nuo nuogo moters kūno iki medicininių žolelių ir zodiako ženklų.

Tikriausiai daugelis žino kas yra Sandoros skrynia. Biblijoje rašoma, kad Dievo palieptas Mozė izraelitams įsakė pastatyti skrynią, kurioje būtų laikomos lentelės su 10-čia Dievo įsakymų. Manoma, kad skrynia buvo pagaminta iš akacijos medienos ir padengta auksu.

Tutanchamonas yra populiariausias visų laikų faraonas, tikriausiai dėl to, kad esame atradę jo kapą. Mokslininkai jau pateikė nemažai detalių apie šio valdovo gyvenimą, mes žinome, kad valdė jis dar būdamas berniukas, taip pat, kad mirė jis jaunas ir, turbūt, labai netikėtai.

Vario rankraštyje minimi lobiai. Šią archeologinę mįslę greičiausiai norėtų įminti visi – mat ji turėtų nuvesti prie milžiniškų turtų, kuriuos paslėpė senovės civilizacija.

Visi mokslininkai yra įsitikinę, kad pirmiausia žmonės tapo sėslūs, tada ėmė ūkininkauti, kurti gyvenvietes, miestus, o vėliau pradėjo statyti ir šventyklas. Tačiau vienas atradimas jiems tikrai sukėlė daug klausimų, pavyzdžiui, ar iš tiesų viskas buvo taip, kaip iki šiol galvojama?

Turino drobulė tikriausiai yra labiausiai diskutuotinas archeologinis artefaktas iš visų. Daugelis tiki, kad tai – tikra drobė, su kuria buvo palaidotas Jėzus Kristus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis ilga medžiaga turi kraujo pėdsakų ir net gi žmogaus kūno įspaudą.

Būnant ant žemės, Naskos piešiniai, dar vadinami Naskos linijomis, neatrodo niekuo ypatingi. Tačiau pakilus į orą, iš kur jie ir buvo pastebėti praėjusio amžiaus 2-ąjame dešimtmetyje, žadą praranda kiekvienas.