Žinok, daugiau: Kodėl lėktuvai kartais tyčia tupdomi šiurkščiai?

Ne vienam keliautojui yra tekę patirti šį jausmą. Visas skrydis praeina sklandžiai, tačiau jo pabaigoje lėktuvas nutupia taip šiurkščiai, kad ne vienas keleivis spėja pagalvoti, jog tapo avarijos liudininku. Kietą nusileidimą gali nulemti net kelios skirtingos priežastys – kartais tai yra sąmoningas piloto pasirinkimas.

Svetainės Nodum.lt ir šio straipsnio autoriui yra tekę patirti vieną pakankamai kietą tūpimą. Tiesą sakant, tai buvo net du tūpimai – po pirmojo šiurkštaus kontakto su tako asfaltu lėktuvas ožiuku pašoko aukštyn ir tuoj pat vėl nusileido. Tai nebuvo malonus jausmas, tačiau kartu tai nebuvo ir toks nusileidimas, po kurio įgula klaustų, ar nėra sužeistų. Buvo daug išsigandusių, kurie savo emocijas slėpė po nervingo juoko kauke.

Žinau, kas nulėmė tą nuotykį Frankfurte – skrydžiui artėjant prie pabaigos lėktuvą tampė turbulencija, o tolumoje mačiau, kaip vėjas taršo medžių lajas. Iš tikrųjų, oro sąlygos tikriausiai yra didžiausias kietų tūpimų kaltininkas.

Lėktuvas ore laikosi dėl keliamosios jėgos, kurią sukuria aplink sparnus tekantis oro srautas. Kuo tas srautas stipresnis, tuo keliamosios jėgos daugiau. Stiprus vėjo gūsis gali neblogai pajudinti lėtai skrendantį besileidžiantį lėktuvą – jis gali imti tampytis aukštyn-žemyn. Be to, šoninis vėjas dar verčia koreguoti ir tūpimo kampą. Kitaip tariant, gūsingas vėjas neleidžia tiksliai prognozuoti, kaip lėktuvas reaguos į piloto veiksmus. Sklandus artėjimas prie tūpimo tako gali baigtis šiurkščiu tūpimu, jei paskutinę akimirką pasikeis vėjo kryptis ar užklups stiprus gūsis.

Ne vienas keliautojas pastebi, kad pigių skrydžių oro linijų lėktuvai tupia šiurkščiau. Dažnai tai – tik save išpildanti pranašystė – jūs pastebite tą kietą nusileidimą tik todėl, kad jo tikitės. Tačiau tai taip pat gali būti ir mažiau patyrusių pilotų darbas. Pigių skrydžių oro linijose dažnai dirba jauni pilotai, nes, paprastai sakant, aukštesnio lygio bendrovės moka geresnius atlyginimus ir gali sau leisti samdyti didesnę patirtį sukaupusius pilotus.

Tiesa, kietas nusileidimas gali būti ir tyčinis. Kai oro uosto taką skalauja lietus ir ant jo yra šiek tiek vandens, rekomenduojama lėktuvą stipriau prispausti prie asfalto. Taip padangos gali efektyviai ištaškyti tą stovintį vandenį ir lėktuvas išvengia akvaplanavimo – situacijos, kuomet vanduo tarp padangos ir asfalto pavojingai sumažina sukibimą.

Daugiau apie lėktuvų padangas – šiame vaizdo įraše:

Taigi, šiurkštų nusileidimą dažniausiai lemia oro sąlygos, kiek rečiau – smulkios piloto klaidos ar mechaniniai gedimai. Įprastai kieti tūpimai lėktuvui ar jo keleiviams nepadaro visiškai jokios žalos – orlaiviai yra pritaikyti įvairioms situacijoms ir gali be pažeidimų ištverti ir labai kietą kontaktą su asfaltu. Kita vertus, po labai kieto tūpimo orlaiviui gali prireikti techninės inspekcijos.

Štai 2015 metais Melburno oro uosto asfaltą „Malaysia Airlines“ bendrovės „Airbus A330“ pabučiavo taip stipriai, kad vėliau teko keisti lėktuvo važiuoklę. Tyrimas parodė, kad vėjuotą dieną skrydžio aukštis staiga ėmė mažėti, o pilotas ėmėsi netinkamų veiksmų situacijai suvaldyti. Tuo tarpu 2012 metais „All Nippon Airways“ bendrovės „Boeing 767“ su 193 keleiviais Tokijuje nutūpė taip šiurkščiai, kad lėktuvo fiuzeliažą papuošė rimtas įlinkimas.

Kietas nusileidimas gali baigtis ir rimtomis keleivių ar įgulos narių traumomis. Ypač jei saugos diržai nėra tinkamai priveržti ar rankose yra kietų ir sunkių daiktų. Tačiau dėl to jaudintis neverta – sekite įgulos nurodymus ir nemiegokite lėktuvui tupiant. Pilotai žino, ką daro ir lėktuvai yra sukurti dar ne tokiems kontaktams ištverti.

Šaltinis: Nodum.lt