Mokslo Afiša:

Būnant ant žemės, Naskos piešiniai, dar vadinami Naskos linijomis, neatrodo niekuo ypatingi. Tačiau pakilus į orą, iš kur jie ir buvo pastebėti praėjusio amžiaus 2-ąjame dešimtmetyje, žadą praranda kiekvienas.

1974 metais šulinį kasę ūkininkai atsitiktinai padarė vieną didžiausių XX a. archeologinių atradimų – jie atskleidė kur slypi milžiniška terakotinė armija, skirta pirmajam Kinijos imperatoriui Čin Ši Huangui (259-210 metai pr.m.e.).

Kleopatra VII iš Ptolemėjų dinastijos buvo paskutinė Senovės Egipto faraonė – jos dinastija Egiptą valdė nuo 305 iki 30 metų pr.m.e.

Antikiteros mechanizmas dar kartais yra vadinamas pirmuoju kompiuteriu pasaulyje – iki šiol tai yra vienas įspūdingiausių archeologijos artefaktų, kuriuos mokslininkams pavyko rasti.

Kosta Rikos teritorijoje, daugiausia Dikiso upės deltoje ir Kanjo saloje, galite išvysti daugybę didelių akmeninių rutulių. Kai kurie iš jų taip suformuoti buvo dar 600 metais, kiti – šiek tiek vėliau. Vietiniai šiuos apvalius akmenis vadina Las Bolas – išvertus tai reiškia tiesiog „rutuliai“.

Daugelį metų mokslininkai vis bando pasiekti Žemės gelmes, panašiai, kaip tai padarė Žiulio Verno herojai. Tiesa, tyrinėtojai tikisi ten atrasti ne požeminę jūrą ar priešistorinius dinozaurus, o nori suprasti, kokia yra tikroji mūsų planetos sandara. Vieną tokį tyrimą suplanavo Southemptono okeanografijos centro mokslininkai. Jie nori atlikti 20-ies km gylio gręžinį ir pasiekti mantiją (Žemės dalis, esanti tarp plutos ir branduolio).

Kai pasitaiko džiaugsminga proga, kurią norisi pažymėti, daugeliui pirmiausia kyla asociacija su šampanu. Atrodo, šis gėrimas sukurtas šventei. Išskirtinumą jam suteikia, žinoma, burbuliukai, tačiau kodėl jie tokie ypatingi? Kitaip sakant, kodėl mums taip patinka gazuoti gėrimai?

Klausimas, kodėl gyvybiškai svarbus vanduo yra toks pigus, kai tuo tarpu praktikoje mažai naudingi deimantai yra tokie brangūs, kildavo filosofams, o ir šiaip įvairiems tyrinėtojams nuo pačių seniausių laikų.

Žinoma, kortų dizainas per daugelį metų labai pasikeitė. XVII a. Prancūzijoje keturi kortų karaliai turėjo net vardus ir tapatybes bei atspindėdavo Prancūzijos stiprybes. Neretai kortose buvo Karolio Didžiojo, Karaliaus Dovydo, Julijaus Cezario ir Aleksandro Makedoniečio atvaizdai.

Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kodėl zebras yra dryžuotas. Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų tyrėjai nustatė, kad dryžiai šiems gyvūnams reikalingi atbaidyti musėms ir uodams.

Žemėje jau milijonus metų gyvenantys didieji baltieji rykliai mokslininkams gali padėti atrasti vaistus nuo vėžio. Mokslininkų tikinimu, šie gyvūnai evoliucionavo tiek, kad įgavo imunitetą šiai ligai, rašo „SkyNews“.