Technologijos Naujienos:

Žemė supama didžiulės atmosferos masės, kurios bendra masė viršija 5,1 milijardo milijardų kilogramų. Nepaisant šio milžiniško oro kiekio, žmonės nesijaučia sugniuždomi atmosferos slėgio. Tai yra dėl keletas fizinių dėsnių ir mūsų kūno struktūros.

Šiame straipsnyje nagrinėjame Čekijoje vykusios klimato konferencijos rezultatus, kurioje mokslininkai paskelbė, kad dabartinė klimato krizės naratyvas yra išgalvotas. Pirmaujančių ekspertų komanda iškėlė klausimų dėl Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) tyrimų, teigdama, kad praėjusio šimtmečio prognozės buvo gerokai išpūstos. Ką tai reiškia klimato politikai ir mokslo bendruomenei?

Lunatizmas, arba somnambulizmas, yra intriguojantis ir keistas reiškinys, kai žmonės, miegodami, vykdo įvairius veiksmus, tačiau ryte to neprisimena. Nuo pasivaikščiojimų po namus iki keistų nuotykių, lunatizmas yra daugiau nei tik miego sutrikimas – tai sudėtinga būklė, turinti genetinį, psichologinį ir fiziologinį kontekstą. Šiame straipsnyje apžvelgsime lunatizmo priežastis, galimas pasekmes ir tai, kaip galima užtikrinti saugumą lunatikuojant.

Mokslininkai vis dažniau nagrinėja, kaip smegenys sensta ir kaip tai veikia mūsų pažintinius gebėjimus. Naujausio Edinburgo universiteto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog ankstyvosios vaikystės intelektas gali turėti didelę įtaką mūsų smegenų funkcijoms ir sveikatai vėlesniame gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius tyrimo rezultatus ir jų pasekmes mūsų gyvenimo būdui.

Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia stulbinančius plikasio smėlrausio, vadinamo „nemirtinguoju“, ilgalaikius pasiekimus. Šie graužikai intriguoja mokslininkus savo gebėjimu gyventi ilgiau nei bet kurie kiti giminaičiai ir nepriklausyti nuo vėžio. Andrejaus Gudkovo komanda atskleidė netikėtą mechanizmą, galintį paaiškinti šių gyvūnų paslaptis, ir šis atradimas gali atverti duris naujoms galimybėms žmonių ilgaamžiškumo tyrimuose.

Šiuolaikiniame informacijos amžiuje, kai greitosios žinutės ir socialinė žiniasklaida dominuoja mūsų kasdienybėje, svarbu suprasti, kaip mūsų smegenys apdoroja kalbą. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kalbos apdorojimas gali vykti neįtikėtinu greičiu, beveik akimirksniu atpažįstant sakinių struktūras.

Sąmonė – tai vienas iš didžiausių mokslo paslapčių, kuris kelia klausimus ne tik filosofams, bet ir fizikos specialistams. Daktaro Maiklo Pravicos hipererdvės teorija siūlo naują būdą pažvelgti į šį reiškinį, tyrinėjant sąmonės ryšį su aukštesniais matmenimis. Ši koncepcija atveria duris naujoms idėjoms ir galimybėms, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie realybę.

Su medicinos pažanga ir gerėjančia visuomenės sveikata atrodo, kad gyvenimo trukmė turėtų nuolat augti. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šis augimas sulėtėjo ir artėja prie biologinių ribų. Ką tai reiškia mūsų ateičiai? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokie veiksniai lemia gyvenimo trukmės augimo lėtėjimą ir kodėl gerontologija tampa vis svarbesnė mokslo sritis.

Klimato kaita yra viena iš svarbiausių mūsų laikų problemų, tačiau naujausi moksliniai tyrimai iš esmės keičia mūsų supratimą apie šį procesą. Kornelio universiteto ir Ouk Ridžo nacionalinės laboratorijos mokslininkai nustatė, kad augalai sugeria žymiai daugiau anglies dioksido (CO2), nei buvo anksčiau apskaičiuota. Šis atradimas ne tik kelia klausimų apie dešimtmečius taikytus klimato modelius, bet ir pabrėžia natūralių procesų svarbą subalansuojant atmosferos CO2 kiekį. Šiame straipsnyje nagrinėsime šio tyrimo rezultatus ir jų poveikį klimato prognozėms.

Medicinos istorijoje buvo atvejų, kai etika buvo pažeista, ypač kalbant apie eksperimentus su pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip našlaičiai ir psichikos negalią turintys asmenys. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šie eksperimentai vyko, kokie buvo jų padariniai ir kokią įtaką jie turėjo vakcinų kūrimui.

Tibeto plynaukštė, esanti daugiau nei 3600 metrų virš jūros lygio, yra ne tik graži, bet ir išbandymus kelianti aplinka. Nors gyvenimas tokiame aukštyje kartu su mažu deguonies lygiu kelia rimtų iššūkių, naujausi tyrimai atskleidžia, kaip vietinės moterys sugebėjo ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai auginti palikuonis.