Technologijų Naujienos ir Inovacijos:

Ar kada pagalvojote, kad neturėdami jokio išmaniojo įrenginio, jūs vis tiek galite būti stebimi? Naujas tyrimas iš Porto universiteto rodo, kad tai jau yra įmanoma su perkonfigūruojamais išmaniaisiais paviršiais (RIS).

Žmonės visada svajojo apie galimybę skristi kaip paukščiai. Bet ar žinote, kokio dydžio sparnai mums prireiktų? Mokslininkai iš Šiaurės Karolinos universiteto atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad vidutinio ūgio ir svorio žmogui reikėtų net 6 metrų pločio sparnų, kad galėtų pakilti į orą. Šis straipsnis nagrinėja, kaip atrodytų žmogaus anatomija ir fiziologija, jei mes galėtume skristi.

Afantazija - reiškinys, kai žmonės nesugeba kurti vaizdų savo mintyse, dažnai laikytas paslaptinga ir mažai ištirta būkle. Tačiau naujausias tyrimas, publikuotas "Current Biology", atskleidžia, kad net ir šių žmonių smegenys reaguoja į vizualinius dirgiklius, nors ir kitaip, nei mes galėtume tikėtis. Šis atradimas kelia klausimų apie vizualizacijos ir suvokimo procesus, ir kaip mes galime geriau suprasti ir padėti afantazija sergantiems žmonėms.

Moksliniai tyrimai apie smegenų veiklą kritinėse situacijose visada kelia didelį susidomėjimą. Neseni Tartu universiteto mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė intriguojančią tiesą: smegenys gali toliau veikti net ir po širdies sustojimo. Šiame straipsnyje nagrinėsime unikalų tyrimą, kuris suteikia naujų įžvalgų apie tai, kas vyksta mūsų smegenyse, kai artėjame prie mirties.

Pietų Korėjoje vykdomi tyrimai atskleidžia neįtikėtiną galimybę: nanodalelėmis galima valdyti gyvūnų elgesį. Tačiau šios technologijos pažanga kelia rimtų etinių klausimų ir galimas grėsmes žmonijai. Ar esame pasirengę susidurti su pasekmėmis, jei ši technologija bus pritaikyta žmonėms?

Psichikos sveikata yra viena iš svarbiausių mūsų gerovės sudedamųjų dalių, tačiau traumuojantys prisiminimai gali rimtai paveikti emocinę būseną. Neseniai tarptautinė tyrėjų komanda atrado naują metodą, leidžiantį modifikuoti šiuos prisiminimus, kuris gali suteikti vilčių daugeliui žmonių, kenčiančių nuo psichikos sutrikimų. Šis tyrimas atskleidžia, kaip teigiamų prisiminimų aktyvavimas gali padėti sumažinti neigiamus vaizdinius ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Naujasis tyrimas, vykdomas Leideno universiteto Medicinos centre, atskleidžia revoliucinį, bet prieštaringai vertinamą vakcinų pristatymo būdą – genetiškai modifikuotų uodų naudojimą. Šie "skraidantys vakcinatoriai" gali keisti mūšį su maliarija, tačiau kelia ir rimtų etinių ir saugumo klausimų.

Bilas Geitsas, žinomas ne tik kaip technologijų vizionierius, bet ir filantropas, dabar atsidūrė etinių ginčų centre dėl savo naujų tyrimų. Nyderlandų mokslininkai kuria genetiškai modifikuotus uodus, kurie gali įšvirkšti maliarijos parazitus žmonėms, ir tai kelią rimtų klausimų apie etikos ir saugumo problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip šie eksperimentai gali paveikti visuomenę ir kokios pasekmės gali kilti dėl šių ambicingų projektų.

Arkties jūros ledas pastaraisiais metais tapo intensyvaus mokslinių tyrimų ir viešųjų diskusijų centru. Nors kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia apie grėsmingus ledynų tirpimo prognozes, naujausi duomenys rodo, kad ledo plotas iš tikrųjų gali būti didesnis nei kada nors anksčiau. Šiame straipsnyje nagrinėjame klimato realisto Tonio Helerio pateiktas įžvalgas apie Arkties ledo situaciją, dezinformacijos tendencijas ir kaip oficialūs naratyvai gali paveikti visuomenės suvokimą apie klimato kaitą.

Šiuolaikinėje mokslo srityje veidrodinės molekulės kelia vis didesnį susidomėjimą, tačiau kartu ir didelį susirūpinimą. Grupė žymiausių mokslininkų ragina visuomenę rimtai apsvarstyti galimas rizikas, susijusias su naujų gyvybės formų kūrimu, remiantis šiais neįprastais junginiais. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl svarbu atsargiai vertinti veidrodinės gyvybės kūrimo perspektyvas ir kokie gali būti potencialūs padariniai mūsų planetai.

Klimato kaita yra viena iš didžiausių mūsų laikų grėsmių, o inovatyvūs sprendimai, tokie kaip tiesioginis anglies dioksido šalinimas, tampa vis svarbesni. Milijardierius Bilas Geitsas neseniai paskyrė 40 milijonų dolerių Kanados bendrovei „Deep Sky“, siekdamas padėti sukurti technologiją, kuri leis pašalinti CO2 iš atmosferos ir saugoti jį po žeme. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip šis projektas veiks, jo potencialą ir iššūkius, su kuriais jis gali susidurti.