Italijos dirbtinio intelekto įstatymas: Pirmasis žingsnis Europoje reguliuojant AI ateitį

Kodėl Italija tapo DI reguliavimo pioniere?

2025 m. rugsėjo 17 d. Italijos parlamentas patvirtino pirmąjį Europos Sąjungoje (ES) išsamų dirbtinio intelekto įstatymą, suderintą su ES AI aktu. Šis teisės aktas, inicijuotas ministrės pirmininkės Džordžios Meloni (angl. Giorgia Meloni) vyriausybės, nustato žmogaus poreikiais grindžiamo, skaidraus ir saugaus DI naudojimo principus. Italija, siekdama subalansuoti inovacijas ir visuomenės interesus, tapo lydere formuojant DI ateitį.

Vienas iš pagrindinių postūmių šiam įstatymui buvo asmeninė Džordžios Meloni patirtis. Kaip praneša Reuters, ministrė pirmininkė patyrė „deepfake“ ataką, kai jos suklastotas erotinis atvaizdas buvo paskelbtas pornografijos svetainėje. Šis incidentas pabrėžė skubų poreikį reguliuoti DI technologijas, kurios gali būti naudojamos piktavališkais tikslais.

Ką reglamentuoja naujasis įstatymas?

Italijos DI įstatymas apima platų sektorių spektrą – nuo sveikatos priežiūros iki švietimo, viešojo administravimo, teisingumo ir net sporto. Pagrindiniai įstatymo principai:

• Žmogaus kontrolė: DI sprendimai turi būti prižiūrimi žmogaus, užtikrinant, kad technologija nepakeistų žmogaus atsakomybės.
• Privatumo apsauga: Įstatymas griežtai reguliuoja asmens duomenų naudojimą DI sistemose.
• Vaikų apsauga: Vaikams iki 14 metų prieiga prie DI sistemų leidžiama tik gavus tėvų sutikimą.
• Baudžiamoji atsakomybė: Už neteisėtą DI sugeneruoto turinio, pavyzdžiui, „deepfakes“, platinimą gresia laisvės atėmimas nuo 1 iki 5 metų, jei tai padaro žalą.
• Autorių teisės: DI sukurti kūriniai saugomi autorių teisėmis tik tuo atveju, jei jie yra intelektualinio darbo rezultatas.

Pavyzdžiui, „deepfakes“ – tai technologija, kuri naudoja DI kurti itin tikroviškus, tačiau suklastotus vaizdo įrašus ar nuotraukas. Italijos įstatymas numato griežtas bausmes už tokių technologijų piktnaudžiavimą, ypač jei jos naudojamos sukčiavimui ar asmens tapatybės vagystei.

DI naudojimas skirtinguose sektoriuose

Sveikatos priežiūra

Sveikatos priežiūros srityje DI gali būti naudojamas diagnozei ir gydymui, tačiau galutinį sprendimą visada priima gydytojas. Pacientai turi teisę būti informuoti apie DI naudojimą jų gydyme. Pavyzdžiui, DI gali padėti analizuoti medicininius vaizdus, tačiau gydytojas privalo patvirtinti diagnozę.

Darbo rinka

Darbo vietose darbdaviai privalo informuoti darbuotojus, kai naudojamos DI sistemos, pavyzdžiui, vertinant našumą ar priimant sprendimus dėl įdarbinimo. Tai užtikrina skaidrumą ir darbuotojų teisių apsaugą.

Viešasis administravimas

Viešajame sektoriuje DI naudojamas efektyvumui didinti, tačiau sprendimai, turintys įtakos piliečiams, privalo būti peržiūrimi žmogaus. Pavyzdžiui, DI gali padėti apdoroti mokesčių deklaracijas, tačiau galutinį sprendimą priima pareigūnas.

Investicijos į DI ateitį

Italijos vyriausybė skyrė iki 1 mlrd. eurų iš valstybinio rizikos kapitalo fondo investicijoms į mažas ir vidutines įmones bei dideles bendroves, veikiančias DI, kibernetinio saugumo, kvantinių technologijų ir telekomunikacijų srityse. Nors tai reikšmingas žingsnis, kritikai teigia, kad šios lėšos yra mažos, palyginti su tarptautinėmis iniciatyvomis, tokiomis kaip JAV ar Kinijos investicijos į DI.

Pavyzdžiui, JAV 2023 m. investavo daugiau nei 50 mlrd. dolerių į DI tyrimus ir plėtrą, o Kinija planuoja iki 2030 m. tapti pasauline DI lydere su dar didesnėmis investicijomis.

Kodėl vaikų apsauga yra prioritetas?

Vaikų prieigos prie DI sistemų ribojimas yra vienas iš įstatymo akcentų. Italija nustatė, kad vaikai iki 14 metų gali naudotis DI tik gavę tėvų sutikimą. Šis sprendimas atspindi augantį susirūpinimą dėl DI poveikio jaunajai kartai, ypač socialinėje žiniasklaidoje, kur DI algoritmai gali formuoti turinį, paveikiantį vaikų psichologiją.

Pavyzdžiui, platformos kaip „TikTok“ naudoja DI rekomendacijų sistemoms, kurios gali skatinti priklausomybę. Italijos įstatymas siekia apsaugoti vaikus nuo nekontroliuojamo poveikio ir užtikrinti, kad tėvai turėtų kontrolę.

Ką šis įstatymas reiškia Europai ir pasauliui?

Italijos įstatymas yra precedentas kitoms ES šalims, kurios taip pat siekia įgyvendinti ES AI aktą. Jis rodo, kaip galima suderinti technologijų inovacijas su žmogaus teisėmis ir etika. Tačiau kyla klausimų, ar Italijos investicijos pakankamos konkuruoti su pasaulio lyderiais, tokiais kaip JAV ir Kinija.

Be to, įstatymas kelia diskusijas apie pusiausvyrą tarp reguliavimo ir inovacijų. Per griežti apribojimai gali stabdyti technologijų plėtrą, o per laisvi – kelti pavojų privatumui ir saugumui. Italijos pavyzdys gali tapti modeliu kitoms šalims, ieškančioms šios pusiausvyros.

Iššūkiai ir kritika

Nors Italijos įstatymas yra novatoriškas, jis sulaukė kritikos. Kai kurie ekspertai teigia, kad 1 mlrd. eurų investicijos yra per mažos, palyginti su globaliomis DI rinkos tendencijomis. Be to, per griežtas reguliavimas gali atbaidyti startuolius ir riboti inovacijas. Pavyzdžiui, Silicio slėnyje DI startuoliai dažnai veikia mažiau reguliuojamoje aplinkoje, o tai leidžia greičiau diegti naujoves.

Kita vertus, Italijos sprendimas akcentuoti žmogaus kontrolę ir privatumą sulaukė pagyrų iš žmogaus teisių organizacijų. Tai rodo, kad technologijos gali būti plėtojamos etiškai, neaukojant piliečių teisių.