Ufologų pasakojimai. Žmonijos istorija ir ateiviai. 08

NSO pastebimi nuo seniausių laikų. Senovės majų kultūroje buvo manoma, kad jų dievai kilo iš žvaigždžių sistemos „Pleiades“. Pietų Amerikos indėnų gyvenvietėje Inkoje, šventyklų griuvėsiai buvo rasti 3900 m aukštyje, o vienas jų akmenų svėrė 20 tūkst. tonų. Senovės majų legenda byloja, kad kosminiai laivai nusileido iš žvaigždžių. Kai kurie tiki, kad akmenį ten padėti galėjo tik ateiviai.

Egipte, faraono Tutmozio III valdymo metu apie 1450 m. p.m.e., buvo pastebėta daug „ugnies ratų“, kurie buvo ryškesni už saulę ir maždaug 5 metrų skersmens. Egiptiečiai rašė, kad šie NSO „rodėsi daugelį dienų, o galiausiai išnyko pakilę aukštai į dangų“.

Senovės indų šventose knygose aprašytas sudėtingų skraidančių mašinų naudojimas. Šumerų kultūroje žodis „annunaki“ reiškė „tie, kurie atvyko iš dangaus į žemę.“ „Annunaki“ aptinkami ir senuosiuose šumerų mituose. Kai kurie mokslininkai mano, kad „annunaki“ buvo ateiviai iš žvaigždžių.

Šumerologas Zecharia Sitchinas teigia, kad „annunaki“ buvo ateiviai iš kosmoso, kurie atvyko į žemę ir „prikišo nagus“ prie primityvios žmonijos genų. Tai, anot Z. Sitchino, įrodo faktas, kad žmogaus genomoje yra randami 223 ne žmogaus genai.

Mokslininkai tiki, kad šie genai žmogaus genomoje atsirado dėl bakterijų įtakos, tačiau Z. Sitchino įsitikinimu, „šie 223 genai žmogaus genomoje atsirado ne dėl bakterijų, o dėl ateivių įsikišimo į žmogaus vystymąsi“.

NSO aprašė ir Julias Obsenquensas, romėnų rašytojas, gyvenęs 99 m.p.m.e.: „Tarkvinijoje artėjant saulėlydžiui, apvalus daiktas, kaip gaublys ar apvalus skydas, praskrido danguje iš vakarų į rytus“.

1235 m. rugsėjo 24 d. generolas Yoritsunis ir jo armija pastebėjo šviesos rutulius, chaotiškai skraidančius danguje netoli Kyoto, Japonijoje. Baimindamasis dėl savo karių, Yoritsunis paklausė savo patarėjų, kas ten vyksta. Patarėjai paaiškino jam, kad nėra dėl ko jaudintis – tai tiesiog vėjas verčia žvaigždes siūbuoti.

Dar vienas užfiksuotas NSO buvo 1561 m. balandžio 14 d. virš Nurembergo Vokietijoje. Buvo pranešta, kad danguje matoma gausybė kovojančių objektų. Maži rutuliai pasirodydavo iš didelių cilindrų, jie skraidė danguje, besikeisdami vietomis.

1868 m. liepos mėn. Čilėje pastebėti NSO tapo pirmaisiais oficialiais ufologijos tyrėjų pripažintais NSO.