Ką daryti, jei nuolat šąlate? Nuo kojų iki rankų.

Kai kurie žmonės net ir 0°C temperatūroje, apsirengę kailiniais ir apsiavę šiltus batus, nuo šalčio dreba tarsi drebulės lapai. Priežastis -termoreguliacijos sutrikimas. Normali žmogaus kūno temperatūra yra 36,6-37,0°C ir nesvarbu, koks yra oras. Per karščius kraujagyslės prasiplečia, kraujas plūsteli link odos. o šiluma pasišalina į išorę. Per šalčius, atvirkščiai, venos ir kapiliarai susiaurėja, nes organizme reikia saugoti šilumą. Išlaikant tokį balansą, dalyvauja daug organą ir sistemą. Jei pagal sezoną apsirengęs žmogus tuoj pat sušąla, o vėliau lėtai atšyla, tai požymis, jog kažkokią organą ir sistemą veikla sutriko.

Patikrinkite nervus ir kraujagysles

Labai dažnai šąla sergantys vegetokraujagysline distonija. Šie žmonės gali šalti ne tik lauke, bet ir namuose, neretai negali sušilti net ir 30°C karštyje. Šąla ir kūno galūnių ateroskleroze sergantys bei sutrikusia kapiliarų kraujotaka besiskundžiantys žmonės (neveltui dažniausiai šąla rankų pirštai, pėdos, nosies galiukai ir ausys, nes šiose vietose gausu smulkių kapiliarų).

Šąla ir sergantys hipotonija, nes organizme dėl sumažėjusio kraujospūdžio oda pakankamai gerai nepasiekia odos. Jei pavyks apgydyti šias ligas. kūnas neturėtų šalti ir pasivaikščiojimas lauke žiemą bus žymiai malonesnis.

Dėmesys skydliaukei

Padidėjęs jautrumas šalčiui gali būti hipotireozės požymis, nes skydliaukė -vienas iš organų, atsakingų už kūno termoreguliaciją. Jei skydliaukės veikla sulėtėja, žmogus dažniau šąla. Taip pat verta patikrinti hemoglobino lygį kraujyje, nes padidėjęs jautrumas šalčiui gali būti šalutinis anemijos požymis. Jei tinkamai gydysite skydliaukės ligas ir anemiją, neturėtumėte šalti.

Atsisakykite žalingųjų įpročių

Rūkymas papildomai spazmuota kraujagysles, todėl tariamas šildomasis cigaretės poveikis tėra iliuzija. Iš tikrųjų, surūkius cigaretę, tampa dar šalčiau. Tą patį galima pasakyti ir apie alkoholį. Taurelė alkoholio kraujagysles praplečia tik trumpam, tačiau vėliau atšaldo dar labiau.

Apie kūno svorį

Įprasta manyti, kad apkūnūs žmonės šąla mažiau nei liesi, nes juos nuo šalčio tariamai saugo riebalų sluoksnis. Iš tikrųjų viskas yra atvirkščiai. Tose vietose, kuriose yra susikaupę riebalai, kraujotaka yra sulėtėjusi, todėl jos atšąla greičiau. Nenorėdami priaugti antsvorio, daugiau judėkite. Pasivaikščiojimai lauke, lengva mankšta slidinėjimas ne tik „sudegina“ kalorijas, bet ir pagreitina kraujotaką, todėl fizinio aktyvumo neturi vengti ir liesi, bet dažnai šąlantys žmonės.

Jokių dietų

Jei šaltuoju metų laiku laikysitės dietų ar badausite, Jūsų organizmui pristigs būtinos energijos. Be to, dietų mėgėjams organizme dažnai trūksta jodo ir geležies - medžiagų, kurios reikalingos normaliai kūno šilumos apykaitai. Tiems, kas dažnai šąla, būtina reguliariai valgyti: mėsos, jūros kopūstų, kepenėlių, jūros gėrybių, daug vitamino C turinčių vaisių ir daržovių bei riebios žuvies. Patariama tinkamai rengtis. Atminkite, kad keli ploni megztiniai šilumą sulaiko geriau nei vienas storas. Vietoj pirštuotų pirštinių patariama mūvėti kumštines pirštines. Žiemą būtina nešioti šiltus apatinius baltinius, kurie kūnui leidžia „kvėpuoti“, bet neleidžia peršalti.

Grūdinkitės

Jei nesergate sunkesnėmis lėtinėmis ligomis, tačiau dažnai šąlate, pabandykite grūdintis garinėj pirtyje ir saunoje. Taip pat naudingas kontrastinio vandens dušas. Tiesa, būtina palaipsniui priprasti prie karšto ir šalto vandens kaitos. Vandens temperatūrą reikia reguliariai mažinti 1°C, tada nesusirgsite. Grūdintis padeda ir karšto bei šalto vandens vonelės, kuriose paeiliui reikia mirkyti kojas.

Kraujotaką pagreitina masažas, o odos jautrumą šalčiui sumažina gana paprasti pratimai; riešo, kaklo, pėdų sukiojimas. Šiuos pratimus reikia dalyti kelios minutės prieš išeinant į lauką.

Alergija šalčiui

Kai kurie žmonės žiemą lauke nedreba, tačiau jų rankos parausta, pradeda niežėti, o dar vėliau iškyla pūslės. Tai - tipinis alergijos šalčiui simptomas. Kiti alergijos šalčiui simptomai: kosulys, užsikimšusi nosis ir ašarojimas. Todėl nemažai žmonių mano, kad susirgo peršalimo ligomis, o vėliau nustemba, kad sugrįžus namo visi nemalonūs simptomai staiga pranyksta.

Terminą „alergija šalčiui“ medikai pradėjo vartoti palyginti neseniai, nes šis negalavimas nėra tikroji alergija. Kai žmogų paveikia alergenai, nesvarbu kas - kailis ar žiedadulkės, jo kraujyje atsiranda svetimkūniai. Dėl šalčio kraujyje antikūnų neatsiranda, tačiau sintetinasi ypatingieji baltymų kompleksai, kurie pažeidžia ląsteles, o šios išskiria histaminą. Veikiant histaminui, atsiranda nemalonūs simptomai.

Panašus yra ir alerginis poveikis, tačiau klasikinė alergija trunka gana ilgai, o alergijos šalčiui simptomai pranyksta sugrįžus į šiltą patalpą. Tik labai retais atvejais alergijos šalčiui simptomai užsitęsia 1-2 paras.

Kodėl vieni žmonės į šaltį beveik nereaguoja, o kiti jaučia nemalonius simptomus, mokslininkai dar negali tiksliai atsakyti. Dažniausiai dėl šių simptomų kaltiname genetiką.

Pasitikrinkite sveikatą

Alergija šalčiui gali perspėti apie endokrininės sistemos sutrikimus ar infekcines ligas. Kartais alergija šalčiui sustiprėja, kai žarnyne yra parazitų, todėl būtina pasitikrinti sveikatą atlikti būtinus kraujo, šlapimo ir kt. tyrimus. Taip pat svarbu apsilankyti pas gastroenterologą, nes alergija šalčiui neretai perspėja apie sutrikusį žarnyno, kepenų ir tulžies pūslės darbą. Pagerinus šių organų darbą organizmas nustoja reaguoti į šaltį. Pasitarus su gydytoju gali tekti vartoti antihistamininių vaistų, kurie padeda numalšinti nemalonius alergijos šalčiui simptomus. Šių vaistų patariama vartoti 20-25 minutės prieš išeinant į lauką, o štai kraujagysles siaurinančių lašų lašinti į nosį negalimą nes jie džiovina nosies gleivinę, todėl alergijos šalčiui simptomai bus dar nemalonesni.

Apie rūbus

Atšalus orams, reikia rengtis tokiais rūbais, kurie dengtų visą kūną, kad odos nepaveiktų šaltas oras. Galvos apdangalai turi dengti ne tik plaukus ir ausis, bet ir kaktą bei skruostus. Būtina atkreipti dėmesį į rūbus, kurie liečiasi su kūnu: baltinius, kojines ir kt. Rūbai turi būti medvilniniai, nes sintetiniai ir vilnoniai rūbai tik dar labiau sustiprina nemalonius alergijos šalčiui simptomus.

Odos priežiūra

Veido visiškai uždengti rūbais neįmanoma, todėl veido odą reikia ypatingai prižiūrėti. Likus 40 minučių iki išėjimo į lauką, veidą sutepkite apsauginiu kremu. Kremas turi būti paruoštas aliejaus, o ne vandens pagrindu. Plauti odą patariama be muilo, nes muilas džiovina odą, o alergija šalčiui būna dar nemalonesnė.

Apie niežulį

Nekasykite niežtinčios odos. Ant niežtinčių vietų galite uždėti sodos tirpale (1 stiklinėje vandens ištirpinkite 1 arbatinį šaukštelį sodos) suvilgytą vatos gniužulėlį ar marlę. Nemalonius pojūčius odoje numalšins vonia su vaistinių ramunėlių ar triskiaučio lakišiaus nuoviru bei krakmolu.