Galinga vaistų karalienė kurpeles (aconitum)

Apie kurpeles (aconitum) nuo seno sklando daugybė legendų ir pasakojimų, Lotyniškas pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių “žmogžudystė” ir “ietis” Senovės Graikijoje buvo tikima, kad kurpelės išaugo iš nuodingų Cerberio seilių. 

Didysis valdovas paliko dvi paveldėtojas: valingą ir negailestingą jaunesnę seserį ir klusnią, malonią, bet labai ligotą vyresnę. Kam jai sostas, jei ir taip vos gyva, o dar ir dieną naktį klūpo šventykloje?! Jaunesnioji buvo įsitikinusi, kad įveiks pagrindinę paveldėtoją ir pranoks “ligotą mulkę”. 

Pareikalavo ji atlikti tradicinį taurės testą, kuris paprastai taikomas paveldėtojams vyrams. Jei sesuo atsisakys, vadinasi, ji kažką slepia, bijo dievų pasirinkimo, o jei sutiks, vis tiek negyvens, nes taurėje - nuodai. 

Neatsisakė vyresnioji sesuo, gurkštelėjo iš šeimos taurės gėrimo... ir nieko! “Na, vadinasi, nuodai paseno, - pagalvojo jaunėlė, - kadangi tokia vargeta neapsinuodijo, galėsiu ir aš, kad žmonės nebambėtų”. Ir ji išgėrė. Bet po poros gurkšnių mirė su nuostaba akyse. 

Ne nuodai paseno. Tai buvo mirtini kurpelių nuodai. Tačiau iki tol vyresnioji sesuo šiuo nuodu buvo gydoma nuo mirtinos ligos. Ir po to ji pragyveno dar ilgai. 

Hekatė - piktų burtų deivė, nuodytojų, negerų užkalbėjimų, vaiduoklių, naktinių košmarų globėja. Jos arsenale buvo ir kurpelės. Yra legenda, kad chanas Timūras buvo nunuodytas kurpelių sultimis. Jomis buvo suvilgyta jo tiubeteika. Senovėje žinomiems mirtininkams būdavo siūloma išsirinkti mirties būdą. Ir daugelis rinkdavosi kurpelių taurę - mirtis bus greita ir ne tokia kankinanti. Plutarchas aprašė, kaip kurpelių nuodais buvo nunuodytas Markas Antonijus. 

Kinijoje kurpelių nuodai buvo naudojami strėlių nuodams gaminti. Senovėje šie augalai buvo vadinami “nuodų karaliene”. Žmogus miršta nuo 0,003 gramų kurpelių. Tačiau mažesnėmis dozėmis jos gydo įvairias sunkias ligas, įskaitant vėžį. 

Keista, bet kurpelės labiau paplitusios buvusių mūšių vietose, kur krito gimtų žemių gynėjai, kur žemė buvo sulieta jų krauju. Manoma, kad jos savo žiedų šalmukais pridengė žuvusių didvyrių kraujo lašus. Jų koviniai šalmai palaidoti pilkapiuose, tačiau jų vietoje žemėje kelia į saulę savo šalmukus kurpelės - kalpokės. Kurpelės oficialiai pripažintos ir vartojamos Europos šalių medicinoje, Indijoje, Kinijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Kurpelių priskaičiuojama apie 120 rūšių. Altajaus gyvulių augintojai jas vadina “koron” - nuodai. Šie augalai labai nuodingi. Juos reikia rinkti tinkamai, teisingai paruošti ir atsargiai naudoti. O šių žinių kaip tik ir trūksta. 

Neaprašinėsiu visų kurpelių (aconitum) rūšių, papasakosiu tik apie gydomąsias. Džungarinė kurpelė (Issyk-Kulio šaknis). Tai daugiametis žolinis augalas, kurio viršutinis taurėlapis yra šalmo, kepurės ar kurpelės formos (kaip pažiūrėsi). Stiebas stačias, iki 150 cm aukščio, lapai pirštuotai penkiaskilčiai, gumbai verpstės formos. Altajuje auga 12 rūšių, o Issyk-Kulio apylinkėse - tikrai daug. Kitur, matyt, jos nėra aptinkama. 

Nors kurpelės buvo laikomas mirtinu nuodu, visais laikais jos buvo naudojamos kaip vaistiniai augalai. Avicena jas vadino “barsukų dusintojomis arba vilkų žudikėmis”. Šiems gyvūnams privilioti buvo naudojama nuodais užnuodyta mėsa. Rytų medicinoje kurpelės iki šiol laikomos “vaistinių augalų karalienėmis”.

Tibeto medicinoje kurpelių milteliai buvo naudojami juodligei, plaučių uždegimui, tuberkuliozei gydyti; jaunų ūglių ir šaknų nuoviru, vadinamu “meng-cheng”, buvo gydoma skarlatina, difterija, piktybinė angina, anemija, visos skrandžio ligos, skrandžio opa, hemokolitas, enterokolitas, diabetas. 

Mongolų liaudies medicinoje jos vadinamos “man-chin-men” - “didžioji, galingoji vaistų karalienė”. Kinų medicinoje jos vartojamos pleuritui, neuralgijai, reumatiniams skausmams, vėžiui gydyti. Išoriškai - gydant psoriazę, niežintį dermatitą. Bulgarų liaudies medicinoje kurpelės vartojamos navikams, vėžiui gydyti. 

Garsaus žolininko J. Nikiforovo knygoje “Altajaus vaistažolės” aprašyta, kaip tinkamai naudoti kurpeles. 

Kurpelės labai veiksmingos, gydant sarkomą, vėžį, sifilį ir tuberkuliozę. Ruošiami nuovirai arba spiritinės tinktūros. Nuoviras: 10 g smulkintų džiovintų šaknų užpilti 0, 5 l vandens. Emaliuotame inde virti 2 valandas, perkošti ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Su tuo pačiu nuoviru dėti pavilgus ant pažeistos vietos (sarkoma, vėžys) iki 5 kartų per dieną. 
3 kartus per dieną ištrinti limfmazgius, vietas šalia vėžinių opų. 

Spiritinė tinktūra ruošiama taip: 2, 5 g džiovintų susmulkintų šaknų užpilti 100 g degtinės. Tamsiame kamščiu užkimštame butelyje laikyti šiltai (+40 laipsnių) 14 dienų. Tinktūra būna konjako spalvos. Perkošti, vartoti nuo 5 iki 15 lašų 3-4 kartus per dieną prieš valgį. Dar geriau suvartoti 3 gydymo kursus. Pirmą dieną vartoti po 1 lašą 3 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio. Antrą dieną jau po 2 lašus 3 kartus per dieną. Trečią dieną po 3 lašus. Ir taip, kiekvieną dieną pridedant, pasiekiami 10 lašų. 11 dieną taip pat po 10 lašų. O 12 dieną - mažinti ir gerti po 9 lašus, 13 dieną - 8 lašus... ir taip toliau iki 1 lašo. 

Būtina atlikti bent 3 kursus su 5 dienų pertrauka. 

Kurpelės padeda gydyti beveik visos organų, esančių “aukščiau juosmens”, ligas, taip pat cukrinį diabetą, paralyžių, širdies ir kraujagyslių, kepenų ligas, lengvina kepenų ir inkstų dieglius, gydo plaučių vėžį, skydliaukę, krūties, limfmazgių, gerklės navikus. Tinktūra taip pat malšina sąnarių skausmus. Ja įtrinamos skaudamos vietos. 

Ši priemonė turi milžinišką galią! Žinoma, ją reikia naudoti labai atsargiai! Įtrinti 1 arbatinį šaukštelį tinktūros, tada apvynioti tą vietą flanelės skiaute, o ant viršaus - vilnoniu audiniu. Geriau prieš naktį. Ryte šią vietą gerai nuvalyti. Rankas po procedūros kruopščiai nusiplauti. 

Žinoma, vienas augalas negali būti panacėja nuo visų ligų vienu metu. Juk net angina kiekvienas žmogus serga skirtingai... Todėl žoleles būtina pažinti ir mokėti naudoti. 

Visos mūsų bėdos kyla iš nežinojimo, dėl to, kad nenorime nieko žinoti. O juk žolelės yra įvairios. Štai kurpelės geriausiai gydo organus, esančius aukščiau juosmens, bet vėžio atveju dar reikia ir maudų. Gydant plaučių ligas ir gerklės, nosiaryklės navikus - plius dagišiai, paprastieji žalčialunkiai. Gydant krūties ir gimdos navikus - geriau maudos ir alokazijos (arma). Ir taip toliau. 

Net ir pačios nuodingiausios žolės nepakenks, jei bus griežtai laikomasi receptų. Šie receptai padėjo ir išgydė ne vieną tūkstantį žmonių ir ne per vieną šimtmetį. Nėra blogų ar skausmingų receptų. Yra žmonių, kurie netiki jais. O jei nėra tikėjimo, nebus ir naudos. Negalima vartoti augalo su mintimi: o gal padės. Arba būna tokių pavyzdžių: “Geriu jau 2 savaites ir nepadeda” - sako žmogus, bet buvo kalbama apie 2 cm dydžio akmenis tulžies pūslėje! Visą gyvenimą kaupėsi ligos, o rezultato tikitės po 2 savaičių? 

“Nėra ligos, kurios negalėtų išgydyti augalai” - toks Tibeto gydytojų priesakas. Nuodingieji augalai stoja į kovą su mirtinomis ligomis. Jūs, jūsų tikėjimas ir augalas - ši trijulė visada nugalės vieną - jūsų ligą! Tarp retų augalų, gydančių vėžį, yra ne tik kurpelės, maudos, ugniažolės, eleborai. Pelkinės sidabražolės gydo tiesiosios žarnos vėžį, limfagranulomatozę. Kambarinis augalas alokazija (arma) gydo gimdos vėžį, auglius, taip pat poliartritą, visus sąnarių skausmus. Moteriškas ligas, fibromas, navikus padeda gydyti paprastieji žalčialunkiai. Amerikinė agava - taip pat kambarinis augalas - yra stipriausia priemonė nuo sąnarių skausmų.

Spanguolių sultimis gydau egzemą

Turėjau sausą egzemą beveik ant visos viršutinės pėdų dalies odos. Tai buvo bjauru ir nemalonu: odą nuolat niežėjo ir degino. Bandžiau egzemą gydyti dermatologo paskirtais tepalais. Tačiau pagerėjimas buvo nežymus. Šios ligos liaudišką gydymo būdą sužinojau visai atsitiktinai. 

Rudenį su vyru nuvykome pas giminaičius į kaimą rinkti spanguolių. Vakare, perrenkant spanguoles, močiutė pasakė, kad spanguoles gydo daugelį ligų. Paklausiau, kokias. Ji išvardijo daugybę ligų, tarp jų ir dedervinę. Pagalvojau, kad dedervinė taip pat yra odos liga. Paklausiau, kaip ji gydoma. 

Pasirodo, pakenktą vietą tereikia patepti šviežiomis uogų sultimis. Išbandžiau tai. Ir po 2 savaičių pasirodė pirmieji rezultatai. Visą žiemą 2 kartus per savaitę tepiau kojas spanguolių sultimis, pavasarį egzemos nebeliko, oda išsivalė.