Jonažolės nuo seniausių laikų yra liaudiška gydomoji priemonė, kurią pripažįsta ir mokslinė medicina. Šiandien naudingos vaistažolės labai plačiai derinamos su kitomis vaistinėmis priemonėmis.

Serenčiai - vienmečiai ir daugiamečiai astrinių šeimos augalai, kilę iš Amerikos žemyno, o vėliau paplitę visoje Europoje ir Azijoje. Serenčius, liaudyje dažnai vadinamus gvazdikėliais, galima auginti gėlynuose, soduose, daržuose ne tik dėl jų grožio, bet ir todėl, kad jie vertingi vaistiniai augalai.

Šis žolinis augalas žydi vasarą (birželio – rugsėjo mėn), sėklos subręsta rugpjūčio – spalio mėnesiais. Augalas dauginasi dviem būdais – sėklomis ir šakniastiebiais. Šis vaistinis augalas labai populiarus liaudies medicinoje.

Vienmetis žolinis kryžmažiedžių šeimos augalas, stiebas tiesus, vagotas, užauga 15-45 cm aukščio. Apatiniai lapai pailgi arba ovaliniai, lapkotiniai; stiebiniai - strėliniai, prigludę, šonuose rantyti.

Alyvos - labai populiarus dekoratyvinis augalas, išvesta labai daug jų rūšių, šiais laikais priskaičiuojama virš 1000 rūšių, kurios skiriasi žydėjimo laiku ir trukme, žiedynų forma ir dydžiu, žiedų spalva ir forma.

Liaudies medicina pavasarį sergantiesiems astma, lėtiniu bronchitu ir kvėpavimo takų kataru rekomenduodavo kasdien išgerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su šiltu vandeniu ar pienu.

Viduramžiais alchemikai rasakilas naudojo įvairiems bandymams atlikti, nes tikėjo, kad augalai turi stebuklingų savybių. Lapų sultis jie naudojo bandydami sukurti filosofijos ir išminties akmenį bei gyvybės eliksyrą. Iš čia kilęs ir lotyniškas augalo pavadinimas – Alchemilla.