Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » »

Rūšiuoti pagal:
Date · Name · Rating · Comments · Views

Vaistines piliarožes galima panaudoti ne tik gydant įvairias ligas, bet ir kulinarijoje. Galima vartoti žalias, nuvalytas ir kruopščiai perplautas vaistinių piliarožių šaknis. Jas galima panaudoti ruošiant įvairias salotas. Vaistinių piliarožių šaknyse gausu gleivių, todėl jas patariama panaudoti verdant kisielius ir sriubas. Jaunomis vaistinėmis piliarožėmis galima skaninti duonos gaminius.

Garsusis senovės gydytojas Avicena vaistinių piliarožių šaknų nuoviru patarė gydyti auglius ir šlapimo bei tulžies pūslės akmenligę. Senovės romėnai vaistines svilarožes, o vėliau ir vienuoliai, augino kaip vaistinius augalus.
Sergant peršalimo ligomis, garstyčių vonios sužadina kraujotaką, pagilina kvėpavimą, palengvina atsikosėjimą. Lakūs garstyčių garai turi antimikrobinių savybių. Garstyčių aliejaus vietinio poveikio kriterijus yra atsirandantis deginimo pojūtis toje vietoje, kur jis uždėtas. Iš garstyčių miltelių namų sąlygomis irgi galima pasigaminti garstyčių trauklapių.

Grindelija žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Auga pakelėse, pagrioviuose. Gydymo tikslais naudojami stiebai, lapai, žiedai ir šaknys. Antžeminės augalo dalys renkamos žydėjimo periodu, šaknys -pavasarį arba rudenį. Augalas pasižymi antibakteriniu aktyvumu.

Liaudyje jį vadina paprastuoju ajeru, pelkiniu ajeru ar juodąja šaknimi. Viename senoviniame žinyne apie šį augalą sakoma, kad «ajeras - vandeninė rojaus žolė...

Medicinai, ypač liaudies, ugniažolės žinomos nuo senų laikų. Praėjusiame amžiuje kai kurie gydytojai propagavo jas kaip efektyvią priemonę nuo vėžio. Tačiau, kadangi tai nebuvo įrodyta moksliškai, priešvėžinės šių augalų savybės buvo primirštos. Šiais laikais klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ugniažolių preparatai sulaiko piktybinių navikų augimą, todėl operacinių keliu pašalinus vėžinį naviką, rekomenduojama juos vartoti kaip priemonę, stabdančią metastazių vystymąsi, taip pat jei yra priešnavikinių būsenų (pavyzdžiui, polipozė). Ugniažolių preparatai gerai padėdavo gydyti išorinius navikus: lūpų, odos, gimdos kaklelio ir kartais vidaus organų vėžį.
Bijūnų šaknyse randama eterinio aliejaus, kurį sudaro ne mažiau kaip 30 komponentų (bezaldehidas, metilsalicilatas, peoninas, karvakrolis, benzoino rūgštis ir kt.), peonozido, paeoniflorino, iridoidų, salicilo ir galo rūgščių, flavonoidų, saponinų, sterinų, rauginių medžiagų, cukrų, krakmolo, glikozido salicino, dervų ir kitų medžiagų.
Plaučių žolėje yra mangano, geležies, vario, įeinančių į kraujo sudėtį. Be to, plautės turi jodo, vanadžio, titano, sidabro, nikelio, stroncio. Šiuose augaluose yra nemažai karoteno, vitamino C, rauginių medžiagų, gleivių, sakų, silicio rūgšties.
Liaudies medicinoje vartojama - durnaropės preparatais ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja vidaus organų raumenis, taip pat gydoma bronchinė astma, mėšlungiškas kosulys, bronchų spazmai.
Smiltyninis šlamutis (lot. Helichrysum arenarium) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 30-50 cm aukščio. Stiebas stačias, viršutinėje dalyje nežymiai išsišakojęs, padengtas pilkais pūkais. Lapai pražanginiai, apatiniai – atvirkščiai kiaušiniški, viršutiniai – lancetiški ar linijiški.
Garšva (Aegopodium) - salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Gentį sudaro 4 rūšys. Tai daugiametės žolės su 2 ar 3 kartus plunksniškai skaldytais lapais. Lietuvoje auga viena šios šeimos augalų rūšis -paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), kuri paplitusi visoje šalyje ir laikoma labai įkyria piktžole.
Medicinos istorijoje dilgėlė yra labai įdomi todėl, kad ji gydymui buvo naudojama labai netradicine forma. Norėdami išsigydyti odos ligas, artritą, žmonės pliekdavo save su dilgėle. didžioji dilgėlė, dilgėlių nauda, dilgėlių pašalinis poveikis, dilgėlių gerosios savybės, koks dilgėlių poveikis organizmui, kokių medžiagų yra dilgėlėse, ko yra dilgėlėse, kaip naudoti dilgėles, kam negalima naudoti dilgėlių, kaip džiovinti dilgėles, kada rinkti dilgėles, kada skinti dilgėles, dilgė, dilgynė, juodadilgė

Nuo senų laikų slavai ir kitos šiaurinės gentys beržų degutą naudojo kasdieniame gyvenime. Būtent toji riebi, specifinio kvapo medžiaga Europoje nuo seno buvo vadinama rusišku muilu.

Legendose buvo teigiama, kad šeivamedis yra augalas, galintis pagydyti nuo visų ligų, kurios žmogų gali užpulti per visą jo gyvenimą. Dėl šios priežasties buvo manoma, kad šeivamedis gali užtikrinti ilgaamžiškumą. Vartojimas - nuo sąnarių, raumenų ligų padeda šeivamedžio žiedų ir ramunėlių kompresai.

Debesylas ganėtinai nuodingas augalas ir jo kaupiami seskviterpeniniai laktonai veikia kaip stiprus alergenas, gali sukelti sunkų kontaktinį alerginį dermatitą, egzemą. Todėl vartoti galima tik pasitarus su gydytoju.
Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis) - tai daugiametis puskrūmis, užaugantis iki 60 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti, plaukuoti. Lapai pailgai kiaušiniški, kartais elipsiški, 8 cm ilgio buka viršūne, smulkiai dantytais kraštais. Žiedai mėlyni, kartais balti. Visas augalas padengtas plaukeliais. Savaime auga Viduržemio jūros baseino šalyse.

Paprastoji bitkrėslė (lot. Tanacetum vulgare) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1,5 m aukščio. Augalas turi vieną arba kelis stiebus. Jie gausiai lapuoti, šakoti. Lapai pražanginiai, suskaldyti plunksniškai. Žiedai geltonos spalvos.

Ką vertėtų žinoti apie juodgrybio naudojimą? Luo senų laikų juodojo beržo grybo arbata ir nuovirai vartojami skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti, prieš piktybinius auglius (vėžį), stabdo uždegimus, mažina arterini ir veninį kraujo spaudimą, gliukozės kiekį kraujo plazmoje (vidinės grybo dalies nuoviras), pagerina ligonio savijautą, kraują.

Vaistinė augalinė žaliava – vaistams vartojama barkūno žolė (Meliloti herba). Ji pjaunama žydėjimo metu (birželį-rugpjūtį). Stori stiebai pašalinami. Žaliava džiovinama po atviru dangumi, pastogėje arba džiovykloje iki 40 C temperatūroje.

Paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur) - tai ilgaamžis medis, užaugantis iki 20-40m aukščio. Europoje aptinkama ąžuolų, kurių amžius siekia 2000 metų. Stiebas tvirtas, padengtas giliai sutrūkinėjusia žieve.

Dirvinis asiūklis, Equisetum arvense, asiūklių nauda, asiūklių pašalinis poveikis, asiūklių gerosios savybės, koks asiūklių poveikis organizmui, kokių medžiagų yra asiūkliuose, ko yra avietėse, kaip vartoti asiūklius, kam negalima vartoti asiūklių, kada skinti asiūklius

Ką vertėtų žinoti apie vaistažoles? Paprastasis apynys (lot. Humulus lupulus) - tai daugiametis iki 6 m. aukščio žolinis augalas. Stiebas briaunuotas, šiurkštus, su kibiais plaukeliais. Paprastasis apynys, apynių nauda, apynių pašalinis poveikis, apynių gerosios savybės, koks apynių poveikis organizmui, kokių medžiagų yra apyniuose, ko yra apyniuose, kaip naudoti apynius, kam negalima naudoti apynių, kada skinti apynius, Humulus lupulus
Paprastasis anyžius, anyžių nauda, anyžiaus pašalinis poveikis, anyžių gerosios savybės, koks anyžiaus poveikis organizmui, kokių medžiagų yra anyžiuose, ko yra anyžiuose, kaip naudoti anyžių, kam negalima naudoti anyžiaus, kada skinti anyžių, Anisum vulgare
Vaistažolių gerosios ir blogosios savybės. Liaudies medicinoje ajeras yra vartojamas išoriškai ir į vidų. Išoriškai ajerą vartojo žaizdų gydymui. Į vidų ajeras buvo vartojamas temperatūros mažinimui, vėžio gydymui.
Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major) - tai daugiametis žolinis augalas, užauganti iki 30 cm aukščio. Šakniastiebis trumpas, storas, su siūliškomis, kuokštinėmis šaknimis. Žiedstiebiai užsibaigia varputės pavidalo žiedynu.
Namų daktaru tituluojamą alaviją šiais laikais auginamą išvystame vis rečiau, o juk jis gali tapti nepakeičiamu vaistu: sakoma, kad alavijas gydo odos sužeidimus (nudeginimus, žaizdeles, bėrimus), padeda sumažinti skausmą, skatina audinių regeneraciją, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t. alavijas, vaistažolės, augalai, vaistiniai augalai, alijošius, alijošiaus nauda, alijošiaus sultys, alijošiaus nauda organizmui, žarnyno valymas alijošiumi
1 2 »