Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Kaimo naujienos » Vaistažolės
Rūšiuoti pagal:

Apie kurpeles (aconitum) nuo seno sklando daugybė legendų ir pasakojimų, Lotyniškas pavadinimas kilęs iš graikiškų žodžių “žmogžudystė” ir “ietis” Senovės Graikijoje buvo tikima, kad kurpelės išaugo iš nuodingų Cerberio seilių.

Valerijonai plačiai naudojami liaudies medicinoje pačių įvairiausių ligų gydymui. Siūlome susipažinti su gydomosiomis šių vaistažolių savybėmis.
Amerikiečių onkologai kartu su Vašingtono universiteto bioinžinieriais teigia pagaliau atradę būdą, kaip beveik visiškai sunaikinti piktybines ląsteles. Manoma, kad šis augalas, vadinamas Artemisia Annua, arba tiesiog "vienmetis pelynas", turi gydomųjų savybių.

Jonažolės nuo seniausių laikų yra liaudiška gydomoji priemonė, kurią pripažįsta ir mokslinė medicina. Šiandien naudingos vaistažolės labai plačiai derinamos su kitomis vaistinėmis priemonėmis.

Gegužės-birželio mėnesiais kone kiekvienoje sodyboje kvepia erškėtis - tikras rožės brolis. Liaudyje sakoma: sužydėjo erškėtis, pasitik vasarą. O spalio mėnesį, kai ant krūmų pasirodo ryškiai raudoni vaisiai, jis signalizuoja, kad laikas atsisveikinti su vasara.
Anksti pavasarį laukuose, šalikelėse, daržuose, ant geležinkelio sankasų ir kitur galima pamatyti besistiebiančius dirvinių asiūklių stiebus. Stiebeliai nešakoti, 7-25 cm aukščio.
Apie gydomąsias šių augalų savybes žinojo dar Avicena, debesylus vadinęs puikiu vaistu. Žolininkai senovėje manė, kad jų šaknys turėjo devynias stebuklingas jėgas ir gydo nuo devynių negalavimų, o sveikuosius saugo nuo visų ligų.

Serenčiai - vienmečiai ir daugiamečiai astrinių šeimos augalai, kilę iš Amerikos žemyno, o vėliau paplitę visoje Europoje ir Azijoje. Serenčius, liaudyje dažnai vadinamus gvazdikėliais, galima auginti gėlynuose, soduose, daržuose ne tik dėl jų grožio, bet ir todėl, kad jie vertingi vaistiniai augalai.

Ugniažolės (Chelidonium) priklauso aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų genčiai. Lietuvoje yra vienintelė jai priklausanti augalų rūšis - didžioji ugniažolė, ji plačiai naudojama įvairių tautų liaudies medicinoje, nepaisant to, kad, kaip dabar nustatyta, visose šio augalo dalyse yra nuodingų medžiagų.

Šis žolinis augalas žydi vasarą (birželio – rugsėjo mėn), sėklos subręsta rugpjūčio – spalio mėnesiais. Augalas dauginasi dviem būdais – sėklomis ir šakniastiebiais. Šis vaistinis augalas labai populiarus liaudies medicinoje.

Noriu priminti, kad kalba eina ne apie gamtinius anyžinius lofantus (Lamiaceae), o apie pankolines kinmėtes, kurias patobulino mokslininkai selekcininkai.

Vienmetis žolinis kryžmažiedžių šeimos augalas, stiebas tiesus, vagotas, užauga 15-45 cm aukščio. Apatiniai lapai pailgi arba ovaliniai, lapkotiniai; stiebiniai - strėliniai, prigludę, šonuose rantyti.

Alyvos - labai populiarus dekoratyvinis augalas, išvesta labai daug jų rūšių, šiais laikais priskaičiuojama virš 1000 rūšių, kurios skiriasi žydėjimo laiku ir trukme, žiedynų forma ir dydžiu, žiedų spalva ir forma.

Vienas populiariausių ir seniausių vaistinių augalų – paprastoji jonažolė. Senovės gydytojai sakydavo: „Kaip be miltų negalima iškepti duonos, taip be jonažolių negalima išgydyti daugelio žmonių ir gyvulių ligų.“
1 2 3 ... 6 7 »