Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Kaimo naujienos » Vaistažolės
Rūšiuoti pagal:

Žodžio “ramunė” etimologija kilusi iš Senovės Romos. Iš lotynų kalbos išvertus romanus, reiškia romėnas. Šiuo laikotarpiu vaistažolė ramunėlė, oficialiai medicinos pripažinta daugiau negu 25 pasaulio šalyse.

Po balkšvai pilkšvos monotoniškos žiemos žmogaus žvilgsnis godžiai gaudo visus artėjančio pavasario požymius. Dažniausiai džiaugiamės pamatę verbų ir gluosnių žirginėlius. Taip dažniausiai nutinka tada, kai dar ne visas sniegas būna nutirpęs - kovo mėnesį.
Pavasarį surinkti vaistiniai augalai praverčia ištisus metus. Jau kovo mėnesio pradžios aktyvūs saulės spinduliai prižadina laukinių augalų šakneles ir sėklas, todėl šie labai greitai žemę padengia žaliu kilimu.

Šie paprasti vaistiniai augalai paplitę įvairiuose kraštuose. Jie pasižymi kraujavimą stabdančiu, hipotenziniu, karščiavimą stabdančiu, tulžies, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, rišančiu poveikiu. Trikerčių žvaginiu antpilai vartojami, gydant skrandžio ir virškinimo trakto, inkstų, šlapimo pūslės ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus, podagrą ir reumatizmą, įvairius vidinius kraujavimus ir t.t.

Liaudies medicinoje vandeninis čiobrelių antpilas ir nuoviras naudojami kaip prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą skatinanti, atsikosėjimą lengvinanti, raminamoji, skrandį raminanti, kirmėles išvaranti, kraują valanti priemonės. Jais taip pat galima gydyti alkoholizmą.
Levandos dažnai sodybose auginami ir labai naudingi augalai. Levandos atpalaiduoja raumenų spazmus ir malšina jų skausmus. Šiuos augalus galima panaudoti ir kaip antidepresantus bei priemones, padedančias malšinti migrenos skausmus ir gydyti nemigą.
Vaistinės melisos yra panašios į mėtas, tačiau jų skonis ir aromatas yra kitoks, panašus į citrinų.
Pipirmėtėse gausu mentolio. Tai ne tik prieskoninis, bet ir vertingomis gydomosiomis savybėmis pasižymintis augalas. Pipirmėtės veiksmingai atpalaiduoja spazmus ir malšina įvairius skausmus.
Vienas sąžiningas, paslaugus ir nepaprastai daug žinių turėjęs žolininkas ši augalą vadino «gerai patikrintu ir labai efektyviu». Tas augalas - tai mažoji ožiažolė, stebėtinai nereiklus ir gyvybingas salietrinių šeimos augalas.
Čiobreliai, kaip ir bazilikai, kulinarijoje vartojami prieskoniniai augalai. Čiobreliais efektyvu gydyti uždegimines burnos ir gerklės bei viršutiniųjų kvėpavimo takų ligas. Čiobrelių preparatai padeda atsikosėti. Sergantiems peršalimo ligomis naudinga gerklę skalauti čiobrelių arbata ar nuoviru.
akažolės – patys smulkiausi grikinių šeimos vienametis 5–40 cm aukščio augalai, gausiai paplitę ir augantys visur. Kaip gydomosios priemonės takažolės minimos jau senovės gydytojų Hipokrato, Dioskorido ir Galeno moksliniuose veikaluose.
Vaistams vartojama viršutinė stiebų dalis su žiedynais (žolė), o kartais ir šaknys. Paskleista plonu sluoksniu žolė džiovinama sausoje gerai vėdinamoje vietoje, dažnai pavartant. Paprastoji rykštenė skleidžia malonų aromatą, kuris džiovinant susilpnėja. Sausa žolė yra kartoko sutraukiančio skonio. Vartotina dvejus metus.

Liaudies medicina kerpenas naudoja labai plačiai. Apgaubiantis poveikis virškinimo trakto gleivinei padeda stabilizuoti išskiriamąją skrandžio liaukų funkciją, sergant hiperacidiniu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kolitu, viduriuojant, slopina potraukį vemti, esant ankstyvajai nėščiųjų toksikozei.

Liaudies medicina taukių preparatus dažniausiai naudoja įvairioms atramos ir judėjimo aparato traumoms ir susirgimams, kaulų lūžiams, sumušimams ir išnirimams, artritui, osteochondrozei, osteomielitui, kaulų tuberkuliozei, artrozei, podagrai, reumatiniams sąnarių pakenkimui, antkaulio uždegimui, opoms ir žaizdoms gydyti.
Nuo gilios senovės čiobreliai buvo garbinami, laikomi dieviškąja žole, kuri gali sugrąžinti žmogui ne tik sveikatą, bet ir gyvenimą.
« 1 2 3 4 5 6 7 »