Rūšiuoti pagal:
Data ·
Pavadinimą ·
Reitingus ·
Komentarus ·
Peržiūras
Garsusis senovės gydytojas Avicena vaistinių piliarožių šaknų nuoviru patarė gydyti auglius ir šlapimo bei tulžies pūslės akmenligę. Senovės romėnai vaistines svilarožes, o vėliau ir vienuoliai, augino kaip vaistinius augalus.
Sergant peršalimo ligomis, garstyčių vonios sužadina kraujotaką, pagilina kvėpavimą, palengvina atsikosėjimą. Lakūs garstyčių garai turi antimikrobinių savybių. Garstyčių aliejaus vietinio poveikio kriterijus yra atsirandantis deginimo pojūtis toje vietoje, kur jis uždėtas. Iš garstyčių miltelių namų sąlygomis irgi galima pasigaminti garstyčių trauklapių.
Grindelija žydi nuo liepos iki spalio mėnesio. Auga pakelėse, pagrioviuose. Gydymo tikslais naudojami stiebai, lapai, žiedai ir šaknys. Antžeminės augalo dalys renkamos žydėjimo periodu, šaknys -pavasarį arba rudenį. Augalas pasižymi antibakteriniu aktyvumu.
Liaudyje jį vadina paprastuoju ajeru, pelkiniu ajeru ar juodąja šaknimi. Viename senoviniame žinyne apie šį augalą sakoma, kad «ajeras - vandeninė rojaus žolė...
Medicinai, ypač liaudies, ugniažolės žinomos nuo senų laikų. Praėjusiame amžiuje kai kurie gydytojai propagavo jas kaip efektyvią priemonę nuo vėžio. Tačiau, kadangi tai nebuvo įrodyta moksliškai, priešvėžinės šių augalų savybės buvo primirštos. Šiais laikais klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ugniažolių preparatai sulaiko piktybinių navikų augimą, todėl operacinių keliu pašalinus vėžinį naviką, rekomenduojama juos vartoti kaip priemonę, stabdančią metastazių vystymąsi, taip pat jei yra priešnavikinių būsenų (pavyzdžiui, polipozė). Ugniažolių preparatai gerai padėdavo gydyti išorinius navikus: lūpų, odos, gimdos kaklelio ir kartais vidaus organų vėžį.
Bijūnų šaknyse randama eterinio aliejaus, kurį sudaro ne mažiau kaip 30 komponentų (bezaldehidas, metilsalicilatas, peoninas, karvakrolis, benzoino rūgštis ir kt.), peonozido, paeoniflorino, iridoidų, salicilo ir galo rūgščių, flavonoidų, saponinų, sterinų, rauginių medžiagų, cukrų, krakmolo, glikozido salicino, dervų ir kitų medžiagų.
Plaučių žolėje yra mangano, geležies, vario, įeinančių į kraujo sudėtį. Be to, plautės turi jodo, vanadžio, titano, sidabro, nikelio, stroncio. Šiuose augaluose yra nemažai karoteno, vitamino C, rauginių medžiagų, gleivių, sakų, silicio rūgšties.
Liaudies medicinoje vartojama - durnaropės preparatais ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja vidaus organų raumenis, taip pat gydoma bronchinė astma, mėšlungiškas kosulys, bronchų spazmai.
Smiltyninis šlamutis (lot. Helichrysum arenarium) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 30-50 cm aukščio. Stiebas stačias, viršutinėje dalyje nežymiai išsišakojęs, padengtas pilkais pūkais. Lapai pražanginiai, apatiniai – atvirkščiai kiaušiniški, viršutiniai – lancetiški ar linijiški.
Garšva (Aegopodium) - salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Gentį sudaro 4 rūšys. Tai daugiametės žolės su 2 ar 3 kartus plunksniškai skaldytais lapais. Lietuvoje auga viena šios šeimos augalų rūšis -paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), kuri paplitusi visoje šalyje ir laikoma labai įkyria piktžole.
Medicinos istorijoje dilgėlė yra labai įdomi todėl, kad ji gydymui buvo naudojama labai netradicine forma. Norėdami išsigydyti odos ligas, artritą, žmonės pliekdavo save su dilgėle.
didžioji dilgėlė, dilgėlių nauda, dilgėlių pašalinis poveikis, dilgėlių gerosios savybės, koks dilgėlių poveikis organizmui, kokių medžiagų yra dilgėlėse, ko yra dilgėlėse, kaip naudoti dilgėles, kam negalima naudoti dilgėlių, kaip džiovinti dilgėles, kada rinkti dilgėles, kada skinti dilgėles, dilgė, dilgynė, juodadilgė
Nuo senų laikų slavai ir kitos šiaurinės gentys beržų degutą naudojo kasdieniame gyvenime. Būtent toji riebi, specifinio kvapo medžiaga Europoje nuo seno buvo vadinama rusišku muilu.
Legendose buvo teigiama, kad šeivamedis yra augalas, galintis pagydyti nuo visų ligų, kurios žmogų gali užpulti per visą jo gyvenimą. Dėl šios priežasties buvo manoma, kad šeivamedis gali užtikrinti ilgaamžiškumą. Vartojimas - nuo sąnarių, raumenų ligų padeda šeivamedžio žiedų ir ramunėlių kompresai.
Debesylas ganėtinai nuodingas augalas ir jo kaupiami seskviterpeniniai laktonai veikia kaip stiprus alergenas, gali sukelti sunkų kontaktinį alerginį dermatitą, egzemą. Todėl vartoti galima tik pasitarus su gydytoju.
Vaistinis šalavijas (lot. Salvia officinalis) - tai daugiametis puskrūmis, užaugantis iki 60 cm aukščio. Stiebai statūs, šakoti, plaukuoti. Lapai pailgai kiaušiniški, kartais elipsiški, 8 cm ilgio buka viršūne, smulkiai dantytais kraštais. Žiedai mėlyni, kartais balti. Visas augalas padengtas plaukeliais. Savaime auga Viduržemio jūros baseino šalyse.