Vertingos vingiorykštės – juose slypi neišmatuojama nauda

Vingiorykštė tinka ne tik vietoje tablečių, bet arbatoms, sriuboms, padažams... Felikso Grunskio nuotr.

Pamiškėse, paupiuose, pabaliuose, melioracijos grioviuose ir kitose drėgnesnėse vietose visa jėga žydi pelkinės vingiorykštės. Gardžiai kvepia. Vingiorykštei žiedyno gali pavydėti net madingiausios darželių gėlės.

Kvapas primena migdolų

Pats augalas užauga 60-120 centimetrų, o jo žiedyno, sudėto iš daugybės mažų žiedelių, ilgis siekia 20 ir daugiau centimetrų. Lietuviams vingiorykštė gerai pažįstama, nors kai kuriose vietovėse šis augalas kitaip vadinamas. Vingiorykštė dar vadinama: ilgarykšte, ožiažole, ožkabarzde, ožkabarzdžiu, priepuolžole, šundrynom, vingeryčia, vingiru…

Kai kas jaunus, maloniai salsvai kvepiančius, migdolų kvapą primenančius vingiorykščių lapus bei žiedus vartoja kaip prieskonius. Jų deda į salotas bei mišraines, troškinius, padažus bei sriubas. Salotų galima pasidaryti vien iš šviežių lapų. Galima lapų bei žiedų susidžiovinti ir turėti šio prieskonio atsargų patiekalams ar arbatoms rudenį bei žiemą pagardinti. Džiovintais žiedais aromatizuojami ir alkoholiniai gėrimai. Yra pastebėta, kad taip kvapintas alkoholis smarkiau svaigina. Yra žinių, jog senovėje kai kurios gentys iš vingiorykštės žiedų pasidarydavo į alų panašaus gėrimo.

Medicininė vertė

Liaudies medicinoje turi gražią istoriją. Dažniausiai vartojami vingiorykštės žiedai bei visa antžeminė augalo dalis. Kai kas vaistams ir vingiorykštės šaknų pasikasa. Augalo tyrinėtojai sako, kad vingiorykštės žolėje yra rauginių medžiagų, salicilo rūgšties bei eterinio aliejaus, žieduose – irgi daug eterinio aliejaus, citrinos rūgšties ir kitokių veiklių medžiagų. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad vingiorykštė turi nuodingų glikozidų, todėl patariama jos preparatais nepiktnaudžiauti, dėl gydymo pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Kadangi vingiorykštė turi salicilo rūgšties, todėl aspirinui jautrūs žmonės turėtų vengti patiekalų bei gėrimų su pelkinėmis vingiorykštėmis.

Pelkinė vingiorykštė ant rankų liaudies medikų nešiojama. Nepamiršta ir šių dienų medicinos. Iš pelkinių vingiorykščių paruošti preparatai stabdo viduriavimą, slopina karščiavimą ir uždegimus. Kadangi žiedai turi salicilo rūgšties, tad jų antpilas dažnai vartojamas vietoje aspirino.

Augalo žolės antpilu galima sumažinti padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Galima gerti sergant gastritu. Žolės antpilu galima gydyti peršalimo ligas, plaučių uždegimą. Pelkinės vingiorykštės preparatai ne tik gydo įvairius uždegimus, bet ir ramina, malšina skausmus. Kai kurie liaudies medicinos žinovai paruoštais vingiorykščių preparatais gydo inkstų, šlapimo pūslės, širdies ligas. Kadangi augalas pasižymi baktericidiniu bei raminamuoju poveikiu, tad tinka gydyti ir viršutinių kvėpavimo takų ligas: slogą, bronchitą, gripą... Vingiorykštės žolė maišoma su kitomis vaistažolėmis ir šių augalų mišiniais gydomas reumatas, hipertoninė liga, valomos apnuodytos kepenys.

Parengė Feliksas GRUNSKIS

Šaltinis: birzietis.lt