Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Sodas | Kaimas » Vaistažolės

Plačialapis gyslotis (Plantago major) Ir Gysločių Poveikis

Plačialapis Gyslotis Ir Gysločių Poveikis

Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major) - tai daugiametis žolinis augalas, užauganti iki 30 cm aukščio. Šakniastiebis trumpas, storas, su siūliškomis, kuokštinėmis šaknimis. Žiedstiebiai užsibaigia varputės pavidalo žiedynu. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški, elipsės formos, lygiakraščiai su 3-9 gyslom. Augalas Lietuvoje labai paplitęs, auga pievose, miškuose.

Lietuvoje savaime auga 4 gysločių rūšys. Visos vartojamos medicinoje.

• Trumpakotis gyslotis. Gaidelis (Plantago media L.) – panašus į plačialapį gyslotį, tik lapai trumpakočiai arba visai bekočiai.
• Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.) – lapai siauri, lancetiški.
• Smiltyninis gyslotis (Plantago indica L.) – vienmetis žolinis augalas. Stiebas šakotas, lapai linijiški, žiedai apskritos varputės, susibūrusios į skėčio pavidalo žiedynus.
• Blusinis gyslotis (Plantago psylium L.) – labai panašus į smiltyninį gyslotį. Kultyvuojamas.

Šeima: Gyslotiniai - Plantaginaceae Juss.

Liaudiški pavadinimai: gyslalapis, gyslažolė, gysločia, gyslonas, kelio letena, kelio retiniai, kelretinis, rautžolė, traukažolė, trauklapis, traukutis, trūkžolė.

Žydi gegužės-rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė su 8 sėklomis.

Vaistinė augalinė žaliava – lapai (Plantaginis folium; ankstenis: Folium Plantaginis) renkami žydėjimo metu nuo plačialapio ir siauralapio gysločių. Džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 C temperatūroje.

Taip pat iš šviežių lapų gali būti spaudžiamos sultys (Succus Plantaginis). Išdžiovinti lapai susisukę į spiralę, skynimo vietoje matyti siūlų formos gyslelės, žalios spalvos, silpno kvapo, kartoko skonio.

Sėklos (Semina Plantaginis) renkamos nuo smiltyninio ir blusinio gysločių, kai paruduoja apatinė jų žiedynų dalis. Nupjautos varpos apdžiovinamos, sėklos nukuliamos ir išvalomos nuo priemaišų. Išdžiovintos sėklos būna ovalo formos, į vieną pusę išgaubtos, tamsiai rudos, bekvapės ir beskonės.

Lapuose yra iki 10 % rauginių medžiagų, 5 % gleivių, glikozido aukubino, saponinų, vitaminų C ir K, flavanoidų, fenolkarboninių rūgščių, fitoncidų, mikroelementų.

Sėklose yra 15 % riebalų, 10 % gleivių, saponinų, sacharidų.

• Lapai pasižymi priešuždegiminiu, bakteriocidiniu, žaizdas gydančiu, kraujavimą stabdančiu, spazmolitiniu poveikiu,

• sėklos – gleivinančiu, lengvai vidurius liuosuojančiu poveikiu.

• Gleivių randama iki 10%. Jos skystina bronchų sekretą ir lengvina jų pasišalinimą, todėl augalas vartojamas atsikosėjimui gerinti;

• Tyrimais įrodyta, kad alantoinas pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu, turi antibakterinį veikimą, todėl gerina žaizdų gijimą, vartojamos sergant bronchitu, skaudant gerklę, peršalus. Jis greitina žaizdų gijimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, tinka nudegimams gydyti;

• Rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu poveikiu, todėl tinka viduriavimui slopinti. Švarūs trauklapio lapai dedami ant kraujuojančios žaizdos, norint sustabdyti kraujavimą;

• Gaminamos sultys, kurios didina skrandžio sulčių rūgštingumą.

Pašalinis poveikis

• Ypač didelės dozės sulčių gali sukelti alergines reakcijas.

Draudžiama vartoti

• Esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui;
• Vartojant gysločio preparatus, reikia gerti daug vandens;
• Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei.

Vartojimas - sultys iš šviežių gysločio lapų turi būti išspaustos per 24 valandas. Gali būti ruošiamas tirpalas iš gysločio ekstrakto. Jis tirpinamas vandenyje - susidaro gleivingas skystis.

Užpilo gamyba: 2 arbatiniai šaukšteliai susmulkintų gysločio lapų užpilami stikline verdančio vandens. Po 10 minučių nukošiama. Rekomenduojama gerti po 1 valgomąjį šaukštą 2-3 kartus per dieną prieš valgį.


Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
09.10.2023 laikas 08:03 Rudenį pasodinti česnakai sudygti turi tik pavasarį
Česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis svogūnų (lot. Allioideae) pošeimiui. Populiariausias česnakų skirstymas yra pagal sodinimo laiką – žieminiai ir vasariniai česnakai. Žieminiai česnakai yra derlingesni nei vasariniai, jų skiltelės ir galvos didesnės, sunokst...

Skaityti daugiau

21.01.2021 laikas 20:24 Petražolės (Petroselinum crispum) liaudies medicinoje

Petražolės - tai ne vien tik vertingi prieskoniniai augalai. Petražolės pasižymi ir vertingomis gydomosiomis savybėmis.

Skaityti daugiau

31.05.2020 laikas 11:24 Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) Ir Liaudies Receptai
Lotyniškas jo pavadinimas reiškia vynuoges nuo Ido kalno. Bruknės paplitusios visoje Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje, taip pat tundroje. Jų uogos nuo seno vartojamos maistui, jos ir lapai pasižymi stipriomis vaistinėmis savybėmis....

Skaityti daugiau

12.03.2022 laikas 10:54 Sodininko patarimai: Aviečių derlius, kurio nesinori palikti
Remontantinės avietės dera iki vėlyvo rudens, kai tuo metu sode kitų uogų jau nepamatysi. Tokiam šių uogakrūmių pranašumui sunku atsispirti, todėl bent po kelis jų sodinukus turi dažnas sodininkas. Beje, jų augintojai sako pastebintys, kad pastaraisiais metais dalis nespėjusių prinokti uogų lieka ži...

Skaityti daugiau

20.02.2022 laikas 14:34 Agurkas lietuviams – antroji bulvė
Su agurkais draugauju nuo to laiko, kai dar trylikametis juos prižiūrėdavau kolektyviniame sode, į kurį su tėvais važiuodavome iš Kėdainių

Skaityti daugiau