Varnalėšos Nauda Ir Liaudies Receptai

Varnalėša - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Tai dvimečiai augalai su šakotais stiebais ir ištisiniais tamsiai žaliais iki 45 cm dydžio lapais, rutuliškais, daugiažiedžiais, susitelkusiais kekėse graižais, kabliškai užsilenkusiomis skraistlapių viršūnėmis.

Lietuvoje auga 4 savaiminės varnalėšų rūšys: didžioji (Arctium lappa), mažoji (Arctium minus) ir paprastoji varnalėšos (Arctium tomentosum), o miškinė varnalėša (Arctium nemorosum) yra reta, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą kaip saugomas augalas.

STOP! Nepatariama vartoti nėščiosioms ir žindymo laikotarpiu.

Vaistams dažniausiai naudojamos didžiosios varnalėšos. Kaip jas atskirti nuo kitų rūšių? Didžiosios varnalėšos nuo kitų savo gentainių skiriasi tuo, kad jų graižai yra be voratinkliškų plaukelių. Labai svarbu įsidėmėti šį požymį, nes būtent didžiosios varnalėšos naudojamos kaip vaistiniai augalai.

IŠSKIRTINIS KIBUMAS

Didžiosios varnalėšos užauga 60-180 cm aukščio. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, vaisius - rusvas lukštavaisis.

Pirmaisiais augimo metais varnalėšos suformuoja tik pamatinių lapų skrotelę, ją maitina liemeninė, mažai šakota, stora, sultinga, mėsinga, rausvai balkšva šaknis.

Pirmamečiai augalo lapai stambūs, ilgakočiai, lygiakraščiai, kartais pasitaiko ir banguotu ar dantytu pakraščiu. Viršutinė lapų pusė žalia, apatinė - pilkšva su pūkiškais plaukeliais. Antraisiais metais augalas išaugina stačius, tiesius, gausiai išsišakojusius, išilgai vagotus rusvos spalvos stiebus. Varnalėšų žiedai smulkūs, tamsiai purpuriniai, sutelkti į rutuliškus graižus šakų viršūnėse. Graižai dažniausiai telkiasi į sudėtinius žiedynus - skėtiškas kekes. Jų viršūniniai lapai - skraistlapiai - labai kibiomis viršūnėmis, todėl lengvai prikimba prie prabėgančių žvėrių kailių ar praeinančio žmogaus drabužio.

Ir pats lotyniškas augalo pavadinimas išvertus reiškia „kimbantį lokį“, liaudiški šio augalo pavadinimai: bajor-žolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lipikas, lapukas, pakeleivis, sagutis, varnalėšis, velniadagis, velniarėžiai, akcentuoja tas pačias savybes: kibumą, didumą. Bene dažniausiai Lietuvoje varnalėšos vadinamamos kibiais, kibišais, lipikais, sagutėmis. Vaikams smagu pasimėtyti kibiais varnalėšų žiedynais.

Varnalėšos priskiriamos augalams archeofitams, paplitusiems labai senai, dar priešistoriniais laikais. Tai šviesiamėgiai augalai, auga derlinguose, vidutiniškai drėgnuose, įvairios mechaninės sudėties dirvožemiuose, bet pakenčia ir nedidelį pavėsį. Lietuvoje didžiosios varnalėšos yra gana dažnos, retesnės tik šiaurrytiniuose rajonuose. Auga pakelėse, patvoriuose, prie namų, karjeruose, pakrūmėse, upių pakrantėse, net šiukšlynuose, dabar ir nemažai šalies žolininkų jas ir augina.

VAISTINĖ ŽALIAVA

Gydymui dažniausiai naudojamos džiovintos varnalėšų šaknys, tačiau panašių savybių turi ir jų lapai, graižai, sėklos. Lapus patariama skinti augalui žydint ir džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Šaknys kasamos pirmaisiais augalo augimo metais vėlai rudenį arba kitą pavasarį. Iškastos nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu, susmulkinamos 10-15 cm ilgio gabalėliais ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje. Išdžiūvusios šaknys būna pilkai rudos, silpnai salstelėjusio skonio.

Vertingiausios - 50-60 cm ilgio šaknys. Jaunose šaknyse yra apie 2,5 proc. baltymų, 14 proc. angliavandenių, mažai riebalų ir iki 45 proc. inulino, eterinio aliejaus, raugų, gleivių, kartumynų, palmitino ir stearino rūgščių, mineralinių druskų. Svarbiausia veiklioji medžiaga yra inulinas - angliavandenis, kuris žmogaus organizme nesuvirškinamas, dėl to jo turintys produktai tinka sergantiems diabetu. Tačiau kai kurių žmonių žarnyne inulinas ima rūgti ir nuo tokių produktų gali smarkiai pūsti vidurius.

Sudžiovintų varnalėšų lapų ir žiedų nuovirą, pasižymintį kraują valančiomis, dezinfekcinėmis savybėmis, padedantį išvengti uždegimų, patariama gerti, vartoti kompresams, pavilgams, maudantis įsipilti į vonias. Būnant miške, darbuojantis sodyboje traumų atveju: nusideginus, įkandus kraujasiurbiui vabzdžiui, įsipjovus, susimušus varnalėšos lapu galima pasinaudoti vietoj pleistro ir dėti ant sužeistos kūno dalies ar patempto sąnario raiščio.

LIAUDIES MEDICINOJE IR OFICIALIOJOJE

Varnalėšų preparatai nuo seno laikomi bene geriausia iš organizmo kenksmingas medžiagas valančia priemone. Liaudies medicinoje varnalėšomis gydomi sąnarių skausmai, reumatas, podagra, lėtinis vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, inkstų akmenligė. Lapų, kurie surinkti žydint augalui ir laikomi išskirtinai vaistingais, nuoviru gydomos kepenų ligos, žaizdos, piktybiniai navikai.

Varnalėšos turi antibakterinių ir fungicidinių savybių, todėl jų preparatais sėkmingai gydomos įvairios odos ligos, nudegimai, lūpų pūslelinė, egzema, plaukų, odos ir nagų grybelinės ligos, slopinamas riebalų liaukų uždegimas. Nuo seno žinota, kad varnalėšų lapų kompresai veiksmingi suskaudus sąnariams, prigriebus radikulitui. Jais gydomos net lėtinės sąnarių ir stuburo ligos. Iš sėklų ir lapų gaminami šutekliai nuo sumušimų, opų, nuospaudų, o šviežiomis lapų sultimis gydomos sunkiai gyjančios žaizdos. Sutrintą varnalėšos lapą tinka uždėti ant žaizdos įgėlus bet kokiam vabzdžiui. Šviežių varnalėšų lapų kompresai labai populiarus vaistas nuo sąnarių skausmų. Nieko stebėtina - varnalėšų lapų visada buvo po ranka, o kompresus iš jų itin lengva padaryti.

Šviežiomis varnalėšų sultimis įtrinama galvos oda. Teigiama, kad jos stiprina plaukus, net apsaugo nuo plikimo. Oficialioji medicina didžiųjų varnalėšų šaknų užpilą ir nuovirą naudoja skatinti šlapimo, prakaito, tulžies skyrimuisi, gydyti uždegimams. Rašoma, kad Šiaurės

Amerikoje iš varnalėšų gaminamas preparatas onkologiniams ligoniams, tačiau jo veiksmingumas tyrimais nei patvirtintas, nei paneigtas.

VIENI SENIAUSIŲ MAISTINIŲ AUGALŲ

Manoma, kad varnalėšos -vieni iš seniausių maistinių augalų, jų šaknis žmonės valgė dar nepradėję kultivuoti žemdirbystės. Didžiųjų, paprastųjų ir mažųjų varnalėšų (tik nežydėjusių, sėklų nesubrandinusių augalų) šaknys valgomos šviežios, virtos arba troškintos kaip daržovės. Maistui vartojami jauni varnalėšų lapai ir lapkočiai. Garuose virtų lapkočių skonis primena smidrų ūglius. Sudaigintos sėklos ir daigai tinka salotoms, mišrainėms.

Japonijoje ir Kinijoje didžiosios varnalėšos auginamos kaip daržovės. Jų šakniastiebiai - puikus dietinis produktas. Jie valgomi ir švieži, ką tik iškasti, ir kepti, skrudinti bei džiovinti, tinka kavos pakaitalui gaminti. Vis dažniau tai vėl daro ir šalies žolininkai, ir ūkininkai.

Esant palankioms sąlygoms, per pirmuosius metus varnalėšų šaknys gali išaugti iki metro ir net ilgesnės, bet tada jų šerdis sumedėja, tokios maistui netinka.

LIAUDIES RECEPTAI

Nuo uždegimų, prakaitavimui skatinti

10 g smulkintų džiovintų varnalėšų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, 30 min. kaitinkite verdančio vandens vonelėje, po 10 min. perkoškite. Likusią žaliavą nuspauskite, pripilkite virinto vandens iki 200 ml ir gerkite po trečdalį stiklinės šio antpilo 2-3 kartus per dieną po valgio.

Nuo kepenų ligų

2 valgomuosius šaukštus smulkintų džiovintų varnalėšų lapų užpilkite puse litro verdančio vandens, 20 min. kaitinkite verdančio vandens vonelė|e, dar tiek pat laiko palikite aušti. Nukoškite ir gerkite antpilo po pusę stiklinės 3 kartus per dieną tarp valgymų.

Sergant cukriniu diabetu

2 valgomuosius šaukštus smulkintų džiovintų varnalėšų šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, 10-20 min. pavirkite ant silpnos ugnies, tada nukoškite ir gerkite šio skysčio po ketvirtį stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Spirituotos lapų sultys

Šviežių, augalui žydint skintų lapų sultis lygiomis dalimis sumaišykite su gera degtine. Gerkite vakarais po valgomąjį šaukštą medžiagų apykaitai reguliuoti.

Tinktūra

Trečdalį indo pripilkite susmulkintų varnalėšų lapų, užpilkite geros degtinės (iki indo viršaus), 2 savaites palaikykite tamsioje vietoje, nuolat sujudinkite.

Nukoškite, šia tinktūra įtrinkite skaudamas vietas, naudokite kompresams ir pavilgams sąnarių ligoms, furunkuliozei, inkštiruotai odai, seborejai gydyti ar gerkite po valgomąjį šaukštą vakarais medžiagų apykaitai reguliuoti.

NAUDOTI IŠORIŠKAI

Kompresai sąnarių skausmams mažinti

Ant skaudamų sąnarių uždėkite šviežių nuplautų varnalėšų lapų pūkuotąja puse prie odos, uždenkite polietilenu, tą vietą apriškite vilnoniu šaliku ar kita medžiaga. Kompresą nuimkite, kai nurims skausmas arba kai lapas sudžius. Tada uždėkite kitą. Tinka ir patempimų, ir sumušimų, osteochondrozės, artrito, radikulito ir kitų juosmens skausmų atvejais.

Peršalus

Pašildyto varnalėšos lapo apatinę dalį ištepkite garstyčių milteliais ar grietine ir uždėkite ant nugaros, krūtinės arba kaklo, uždenkite polietilenu, vilnoniu šaliku ar kita medžiaga. Kompresą geriau dėkite nakčiai.

Įgėlus bitei ar širšei

Ant įgeltos vietos uždėkite varnalėšos lapą apatine puse, po 1-2 vai. niežulys ir sutinimas praeis, jeigu ne - lapą pakeiskite. O dar geriau uždėti sutrintos varnalėšų lapų košelės.

Nuo reumato ir podagros

20 g sudžiovintų susmulkintų varnalėšų lapų ir žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 5 mm. ant silpnos ugnies, palikite 20-30 min., kad pritrauktų. Tada nukoškite ir sudrėkinę tamponą nuovire dėkite ant skausmingų sąnarių, pridenkite polietilenu ir šiltu vilnoniu audiniu. Šią procedūrą geriausiai patartina daryti vakare, prieš einant miegoti. Po kelis šaukštus šio nuoviro galima Ir gerti 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Odos ligoms gydyti

1. Po 100 g varnalėšų šaknų ir lapų užplikykite 5 litrais verdančio vandens, palaikykite 2 val., kad pritrauktų. Tada nukoškite ir supilkite į vonią (temperatūra 36-37 °C). Procedūros trukmė -10-15 min., gydymo kursas 6-8 vonios. Tokius kompresus galima dėti ant spuogų, inkštirų.

Kartu gerkite ir varnalėšų lapų arbatos 2 kartus per dieną.

2. Po 100 g varnalėšų ir gysločių lapų, didžiųjų dilgėlių žolės užplikykite 5 I verdančio vandens, palaikykite 2 val., kad pritrauktų. Tada nukoškite ir supilkite antpilą į paruoštą vonią (temperatūra 36-37 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min., gydymo kursas - 10 vonių.

3. Po 100 g ąžuolų žievės, varnalėšų lapų ir kadagių šakelių užplikykite 5 I verdančio vandens, palaikykite 2 val.. Tada nukoškite ir supilkite antpilą į paruoštą į vonią (temperatūra 36-37 °C). Procedūros trukmė - 10-15 min., gydymo kursas - 10-12 vonių.

Nuo pleiskanų, plaukams stiprinti

1. 50-100 g smulkintų džiovintų varnalėšų šaknų užpilkite litru verdančio vandens, 10-20 min. pavirkite ant silpnos ugnies, palaikykite keliolika minučių, nukoškite ir nuoviru skalaukite galvą ar įtrinkite juo galvos odą.

2. Džiovintų smulkintų varnalėšų šaknų užpilkite nerafinuotu alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi (santykiu 1:10) ir laikykite tamsioje vietoje, kasdien papurtykite.

Po 10-14 parų aliejų nupilkite, nuspauskite jo prisigėrusias šaknis ir šia aliejine ištrauka įtrinkite plaukus.