Nakvišų aliejus ypač naudingas odai, nes gerina jos medžiagų apykaitą, saugo nuo senėjimo ir žalingo aplinkos poveikio. Šis aliejus labiausiai rekomenduojamas dermatito, žvynelinės, egzemos ar alerginių reakcijų pažeistos odos priežiūrai, sausai, jautriai, sudirgintai, niežtinčiai odai ir ne tik.
Moringų aliejus (dėl sudėtyje esančios beheno sočiosios riebalų rūgšties angliškai dažnai vadinamas ben ar behn aliejumi), itin gausus mononesočiųjų riebalų rūgščių Omega-9, o taip pat polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega-6 ir Omega-3, augalinių sterolių, vitamino E bei kitų antioksidantų, kurių dėka šis aliejus itin tinkamas kosmetikai, mat saugo odą nuo išsausėjimo, šerpetojimo, žalingų išorės veiksnių (UV spindulių, užterštumo, tabako dūmų, streso ir pan.), skatina ląstelių atsinaujinimo procesus, padeda atitolinti odos glebimą, raukšlėjimąsi ir palaiko normalias odos ląstelių funkcijas.
Moliūgų sėklų aliejuje gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, minkštinana odą, padeda atkurti jos riebalinį barjerą ir sustiprina apsaugines odos funkcijas, vitamino E - padedančio atitolinti senėjimo procesus, gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidarymui.
Migdolų aliejuje daugiausiai randama mononesočiųjų riebalų rūgščių Omega-9, šiek tiek polinesočiųjų Omega-6, reikalingų , vitamino E, galinčio padėti atitolinti senėjimo procesus, gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidarymui.
Margainių aliejus naudojamas kosmetikoje kaip efektyvi odos ir plaukų maitinimo ir drėkinimo priemonė, ypač rekomenduojamas nudegimų, žaizdelių pažeistai odai prižiūrėti, pleiskanotai, sausai, ir probleminei odai, plaukų bei nagų stiprinimui ir augimui gerinti, vystančios, senstančios odos priežiūrai, suragėjusių, įtrūkinėjusių vietų minkštinimui.
Kiaulpienė – tai nieko nekainuojanti priemonė sveikatai gerinti. Dauguma mano, kad kiaulpienė – visiškai nenaudinga piktžolė, kuri tik suteikia aibę rūpesčių sodininkams ir kurią reikia negailestingai naikinti.
Lauramedžių aliejus yra ryškiai žalios spalvos, tirštos, tepalo konsistencijos, aromatingas, specifinio, aštroko, šiek tiek laurų lapams būdingo kvapo. Lėtai, bet gerai įsigeria, nepalikdamas riebumo jausmo.
Kiaulpienės pavasarį žydi vienos pirmųjų, o baigia žydėti vėlų rudenį. Kiaulpienių šaknis patariama kasti pavasarį ir rudenį, nes tada jose susikaupia daugiausiai naudingųjų medžiagų.