Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Žolelių Paslaptys

Vaistažolės

Vienmetis žolinis kryžmažiedžių šeimos augalas, stiebas tiesus, vagotas, užauga 15-45 cm aukščio. Apatiniai lapai pailgi arba ovaliniai, lapkotiniai; stiebiniai - strėliniai, prigludę, šonuose rantyti.

Vaistažolės

Alyvos - labai populiarus dekoratyvinis augalas, išvesta labai daug jų rūšių, šiais laikais priskaičiuojama virš 1000 rūšių, kurios skiriasi žydėjimo laiku ir trukme, žiedynų forma ir dydžiu, žiedų spalva ir forma.

Sodininkas
Žemuogė yra viena iš vertingiausių, plačiai auginamų uoginių kultūrų. Vartojamos šviežios, tinka ir perdirbimui. Žemuogių vertę padidina tai, kad jos anksti sunoksta (birželio mėn.), uogos labai skanios.
Sodininkas
Rabarbarų lapkočiai vartojami marmeladui, kompotui, uogienei ir vynui gaminti. Juose yra daug obuolių ir nemažai oksalo rūgšties bei vitamino B ir C.
Sodininkas

Krienai priklauso bastutinių šeimai. Jie vartojami mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalams paskaninti, dedami į rauginamus agurkus bei pomidorus.

Sodininkas
Burokėliai yra kilę iš Viduržemio jūros kraštų dvimečio laukimo runkelio. Tai dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais išauga šakniavaisiai su stambių lapų skrotele, antraisiais – žiedynstiebis ir vaisius (dėžutė).
Vaistažolės
Vienas populiariausių ir seniausių vaistinių augalų – paprastoji jonažolė. Senovės gydytojai sakydavo: „Kaip be miltų negalima iškepti duonos, taip be jonažolių negalima išgydyti daugelio žmonių ir gyvulių ligų.“
Vaistažolės

Liaudies medicina pavasarį sergantiesiems astma, lėtiniu bronchitu ir kvėpavimo takų kataru rekomenduodavo kasdien išgerti 2-3 arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su šiltu vandeniu ar pienu.

Uogos
Juodauogių šeivamedžių vaisių ir žiedų užpilai rekomenduojami sergant peršalimo ligomis, gripu, bronchitu, plaučių uždegimu, reumatu, norint numesti svorio ir kt.
Uogos

Šaltalankio uogos - sultingos, rūgštoko skonio, su oranžinės ar raudonos spalvos kauliukais, turi labai trumpus stiebelius. Atrodo, kad uogos tiesiog apkibusios šakas. Vaisių aromatas primena citrusinius vaisius.

Vaistažolės
Esu didelė gamtos mylėtoja, renku vaistažoles, namie auginu kambarinius vaistinius augalus, pati gaminu tinktūras, tepalas, nuovirus. Šiomis priemonėmis gydausi pati. Jei paprašo, duodu giminaičiams ir pažįstamiems. Ačiū Dievui, gamta man padeda visada.
Vaistažolės

Viduramžiais alchemikai rasakilas naudojo įvairiems bandymams atlikti, nes tikėjo, kad augalai turi stebuklingų savybių. Lapų sultis jie naudojo bandydami sukurti filosofijos ir išminties akmenį bei gyvybės eliksyrą. Iš čia kilęs ir lotyniškas augalo pavadinimas – Alchemilla.

Vaistažolės
Vaistiniai šalavijai (Salvia officinalis) - galingi gamtiniai antibiotikai, antivirusinė ir priešgrybelinė priemonė nuo įvairių virškinimo sistemos susirgimų.
Vaistažolės

Jei norite savo namuose sukurti kvepiančios vasarinės pievos salelę, kurioje visada galima pasisemti dvasinių ir fizinių jėgų, rekomenduoju dažniau pasinaudoti gamtiniais eteriniais aliejais.

Aliejai
Gamta kupina gausybės turtų. Dalimi jų galime naudotis ir mes. Tiek puoselėdami grožį, tiek stiprindami sveikatą. Kuo gali būti naudingas ricinos aliejus?
Vaistažolės

Kraujažolės pasižymi kraujavimą stabdančiu, spazmolitiniu, baktericidiniu, žaizdas gydančiu ir uždegimą malšinančiu poveikiu. Kraujažolių preparatai išplečia tulžies latakus, skatina tulžies skyrimąsi, gimdos susitraukimą, didina trombocitų kiekį, kraujo krešumą, bet neleidžia susidaryti trombams.

Uogos

Kaip minėta, juodauogių šeivamedžių uogos, skirtingai nuo raudonuogių, yra valgomos, rūgščiai saldaus skonio. Iš jų gaminamas marmeladas, putėsiai, želė, uogienė, sirupas, džemas, actas. Jos taip pat džiovinamos. Buvo laikai, kai juodauogių šeivamedžių uogomis dažydavo vyną, su jomis ruošdavo kavos ir arbatos pakaitalus.

Vaistažolės
Mūsų soduose ir sodybose anksčiausiai suželia sunkiai išnaikinama piktžolė – paprastoji garšva. Šis augalas, nors ir vadinamas piktžole, ypač veiksmingas vaistas per žiemą nualintam žmogaus organizmui. Garšvų gydomoji galia veiksmingiausia pavasarį, vos šiems augalams išlindus iš žemės.
Sodininkas
Birželį gelstantys svogūnų laiškai daržininkams kelia didelį susirūpinimą – vasaros pradžioje taip neturėtų būti. Ar įmanoma išgelbėti gelstančius svogūnus?
Vaistažolės

Šilkažiedės gaisrenos - neįprasti daugiamečiai žoliniai augalai, kuriu žiedai ir žolė pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Vaistažolės

Austėjos auga sausuose pušynuose, pievose, dirvonuose ir yra gana dažnas augalas.

Vaistažolės
Teigiama, jog lūgnės - vieni seniausių augalų pasaulyje, pasirodę dar prieš 30 milijonų metų. Paprastosios lūgnės auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje (ežeruose, kūdrose, upių pakrantėse). Neretai paprastosios lūgnės užima didžiulius vandens telkinių plotus.
Vaistažolės
Sukatžolės žydi birželio-liepos mėnesiais. Tokiu metu jos subrandina ir vaisius. Kuo anksčiau nukirpsite sukatžolių stiebus, tuo geriau. Geriausiai žaliavą rinkli birželio antroje pusėje, nes tada jų stiebuose būna sukaupta daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų.
Vaistažolės
Paprastosios jonažolės žydi nuo birželio mėnesio iki rudens. Paprastųjų jonažolių reikia rinkti stiebus su žiedynais. Šiuose augaluose gausu rauginių medžiagų, nikotino rūgšties, karotino, vitaminų C ir PP, K, eterinių aliejų ir kt.
Vaistažolės
Birželis - puikus laikas visiems žolininkams, nes augalai jau būna sustiprėję, nemažai jų baigę žydėti, tačiau ir toliau auga ir brandina vaisius. Rinkti ir ruošti vaistinius augalus reikia mokėti ir žinoti, nes netinkamai paruošus nebus naudos.
Daržovės

Žirniai – nepelnytai kiek primirštas maisto produktas, kuris daugelį šimtmečių planetos gyventojus gelbėjo nuo bado. Naudingosios šių ankštinių daržovių savybės buvo žinomos dar žiloje senovėje: Hipokratas (460-377 pr. Kr.) žirniais gydė anemiją, širdies ligas, nutukimą, ir kt.

1 2 3 ... 6 7 »