Rūšiuoti pagal:
Data ·
Pavadinimą ·
Reitingus ·
Komentarus ·
Peržiūras
Įprasta manyti, kad šiltnamį geriausia dengti polikarbonatu. Tačiau kažkodėl dauguma žmonių kasmet vis dar naudoja plėvelę arba agroplėvelę, o kai kurie pasitiki tik stiklu. Taigi išsiaiškinkime, kuo geriausia dengti šiltnamį ir kurią iš šių medžiagų ir kada reikėtų naudoti.
Beveik visi pradedantys daržininkai pereina etapą, kuris vadinamas "žemės dirbimas - tai loterija". Šios pozicijos argumentai paprasti ir aiškūs - po pirmųjų nesėkmių išblėsta euforija, kad nusipirkote maišą brangių sėklų. Realybė tokia, kad dėl kažkokių priežasčių ne viskas dygsta, o tai, kas dygsta, neauga, nežydi ir neduoda derliaus.
Gražus ir prižiūrėtas sodas džiugina ne tik akį, bet ir skrandį. Malonu gražią dieną pasivaikščioti medžių pavėsyje ir suvalgyti porą abrikosų. Tačiau kartais prastas derlius viską sugadina.
Kietas dirvožemis sode yra dažna problema. Ją sunku kasti, kartais net kastuvu, daržovės blogai auga, o vanduo sunkiai įsigeria į dirvą. Šiame straipsnyje skaitykite, kodėl žemė sode tampa kieta ir kaip ją suminkštinti.
Kambariniai augalai dažniausiai žūsta dėl netinkamo laistymo. Vienas iš jų turi nuolat palaikyti drėgną dirvožemį. Kitiems augalams reikia pasirūpinti, kad tarp laistymų dirvožemis gerai išdžiūtų. Kitų atveju dirvožemio drėgnumas priklauso nuo metų laiko. Patikrinkite individualius kiekvieno augalo poreikius.
Pabandykite namuose pasistatyti šį mažą šiltnamį - jis kasdien suteiks jums energijos suteikiančių vitaminų
Česnakų šaknų sistema labai silpna, o galvutės mažos, todėl visas maistingąsias medžiagas česnakai ima iš viršutinio dirvos sluoksnio, o tai reiškia, kad česnakams reikia daug vandens.
Seimo priimti apribojimai ūkininkams statyti sodybas žemės ūkio paskirties žemėje blogina jaunųjų ir smulkių ūkininkų padėtį, o prezidento pateikti pasiūlymai – galimas kompromisas, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
2023 m. sausio 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo ūkininkei (ieškovei) už tai, kad jos ekologinio ūkio lauką glifosato turinčiais herbicidais užteršė gretimo sklypo savininkas ūkininkas (atsakovas).
Galvijų, kiaulių, avių, ožkų ir arklinių gyvūnų veisimas ekonominiu ir socialiniu požiūriu užima strateginę vietą Sąjungos žemės ūkyje ir juo prisidedama prie Europos Sąjungos kultūros paveldo.
Lietuvoje augant vilkų populiacijai iškyla vis didesnė rizika patirti jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Geriausia priemonė išvengti plėšrūnų žalos – prevencinės priemonės. Jų įrengimas remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP). Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos kompensuoti ne tik prevencinės priemonės, bet ir aviganių įsigijimas.
Laisvėje esančių stumbrų skaičiui nevaldomai didėjant, auga ir jų daroma žala Kėdainių bei Panevėžio rajonų ūkiams. Skaičiuojama, kad per pastaruosius šešerius metus šių gyvūnų beveik patrigubėjo, laisvėje dabar gyvena beveik 300 stumbrų.
Žąsų, ančių, kalakutų augintojai baigia šių metų darbymetį ir žada kelis mėnesius pailsėti. Jie tikina, kad smulkiuose paukščių augintojų ūkeliuose produkcijos kainos į „kosmosą“ nekilo, bet šiemet per pusę sumažėjo auginimo apimtys.
Agrarinių mokslų specialistams, pažangiai mąstantiems žemdirbiams, ūkininkams kryptis kaip ir aiški – tvari žemdirbystė. Ir tam prieštarauti neigti vargu ar atrastume daug oponentų. Aukštų išmanių technologijų taikymas su dirbtinio intelekto taikymu – idealus variantas. Regis, geriau, net ir neverta, fantazuoti ką nors „mandresnio“ žemės ūkyje.
2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, atpigs. Seimas pritarė laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams.
Per pastaruosius metus ūkininkų skolinimosi įpročiai keitėsi. Kai ankstesniais metais ūkininkai drąsiai investavo į ūkių modernizaciją, šiais metais pastebimas gerokai išaugęs apyvartinių lėšų poreikis.
Šiandien Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal šį strateginį dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų (įskaitant nacionalinį finansavimą).