Pirmasis Transatlantinis Sraigtasparnio Skrydis: „Jolly Green Giant“ Istorija, Trūkumai ir Herojiški Pasiekimai

Įžanga: 1967 m. gegužės 31 d. du „Sikorsky HH-3E Jolly Green Giant“ sraigtasparniai pakilo iš Niujorko, siekdami įveikti Atlanto vandenyną be tarpinio nusileidimo – tai buvo pirmasis toks skrydis sraigtasparnių istorijoje. Šis straipsnis atskleidžia šio žygdarbio detales, pilotų, tokių kaip Herbertas Zehnderis, herojiškumą, techninius iššūkius ir platesnį Vietnamo karo kontekstą. Taip pat aptariame psichinės sveikatos svarbą ir naujausius kosmoso tyrimų atradimus, susijusius su aviacijos technologijomis.

Istorinis kontekstas: Kodėl buvo atliktas šis skrydis?

1967 m. pasaulis buvo Šaltojo karo įkarštyje, o aviacijos technologijos sparčiai tobulėjo. JAV siekė pademonstruoti savo technologinį pranašumą, minėdama 40-ąsias Charleso Lindbergho solo skrydžio per Atlantą metines. „Sikorsky HH-3E Jolly Green Giant“, sukurtas gelbėjimo operacijoms Vietnamo kare, buvo pasirinktas dėl savo unikalių savybių: šarvuotos konstrukcijos, savaime užsandarinančių degalų bakų ir degalų papildymo ore sistemos. Sikorsky HH-3E specifikacijos leido įveikti 6873 km maršrutą nuo Niujorko iki Paryžiaus per 30 valandų ir 46 minutes.

Skrydis buvo ne tik technologinis iššūkis, bet ir simbolinis gestas, rodantis JAV karinės aviacijos pajėgumą. Du sraigtasparniai, vadovaujami majorų Herberto Zehnderio ir Donaldo Murraso, atliko devynis degalų papildymus ore, naudodami „Lockheed HC-130P Combat King“ lėktuvus. Jolly Green Giant technologijos tapo legenda, tačiau skrydis atskleidė ir tam tikrus trūkumus.

Techniniai iššūkiai ir trūkumai

Nors „Jolly Green Giant“ buvo pažangus savo laikmečiui, skrydis atskleidė keletą trūkumų. Pirmiausia, degalų papildymas ore buvo itin sudėtingas ir pavojingas, ypač atliekamas naktį ar blogomis oro sąlygomis. Sraigtasparniai turėjo manevruoti tarp 3 km ir 30 m aukščio, kad prisijungtų prie degalų lėktuvų, o tai kėlė didelę riziką. Be to, „HH-3E“ nebuvo skirtas ilgiems nuotoliams be sustojimų – jo konstrukcija buvo optimizuota trumpesnėms gelbėjimo misijoms Vietname. HH-3E techniniai apribojimai parodė, kad sraigtasparnis nebuvo idealus tokiems ambicingiems skrydžiams.

Kitas trūkumas buvo ribotas sraigtasparnio manevringumas ir greitis, palyginti su lėktuvais. Maksimalus „HH-3E“ greitis siekė apie 250 km/h, o tai reiškė, kad skrydis užtruko daugiau nei parą. Nepaisant šių iššūkių, skrydis buvo sėkmingas, o abu sraigtasparniai nusileido Paryžiaus Le Buržė aviacijos parodoje, pritraukdami tūkstančių dėmesį.

Intriguojantis istorinis nutikimas: Son Tay reidas

Vienas ryškiausių momentų, susijusių su „Jolly Green Giant“ ir pilotu Herbertu Zehnderiu, buvo Son Tay reidas 1970 m. Ši operacija, vykdyta Vietnamo kare, siekė išlaisvinti 55 JAV karo belaisvius iš stovyklos netoli Hanojaus. Zehnderis, pilotuodamas „Banana 1“ sraigtasparnį, atliko drąsų avarinį nusileidimą stovyklos centre, rizikuodamas savo ir įgulos gyvybėmis. Son Tay reidas buvo kruopščiai planuotas, tačiau belaisvių stovykloje nebuvo – žvalgybos duomenys buvo netikslūs.

Nepaisant nesėkmės, operacija parodė „Jolly Green Giant“ universalumą ir Zehnderio drąsą. Už šią misiją jis buvo apdovanotas „Sidabrine žvaigžde“, o jo vardas tapo sinonimu herojiškumui. Šis nutikimas atspindi ne tik technologinius, bet ir žmogiškuosius aviacijos istorijos aspektus, kurie iki šiol įkvepia.[](https://www.lrytas.lt/pasaulis/rytai-vakarai/2022/02/17/news/rusijos-gresme-lietuvoje-ir-pasaulio-galinguju-zaidziami-geopolitiniai-zaidimai-22407203)

Herberto Zehnderio pasiekimai ir skandalai

Herbertas Zehnderis buvo ne tik transatlantinio skrydžio herojus, bet ir Vietnamo karo legenda. Jo dalyvavimas Son Tay reide pelnė jam pagarbą, tačiau jokių viešų skandalų ar nusikaltimų, susijusių su jo vardu, nėra užfiksuota. Jo karjera buvo pažymėta drąsa ir atsidavimu, o „Sidabrinė žvaigždė“ tapo jo profesinio meistriškumo įrodymu. Zehnderio istorija yra pavyzdys, kaip individualūs pilotų žygdarbiai gali pakeisti karinės aviacijos suvokimą.

Psichinė sveikata: Pilotų iššūkiai

Ilgi skrydžiai, tokie kaip transatlantinis „Jolly Green Giant“ skrydis, kėlė didelį psichologinį krūvį pilotams. 30 valandų be pertraukos, devyni degalų papildymai ore ir nuolatinė įtampa reikalavo ne tik fizinės, bet ir psichinės ištvermės. Naujausi tyrimai, paskelbti Journal of Military Psychology, rodo, kad kariniai pilotai dažnai susiduria su nerimu ir depresija dėl izoliacijos ir aukšto streso. Specialistai rekomenduoja mindfulness techniką ir reguliarias konsultacijas, kad pilotai galėtų valdyti stresą. Vietnamo karo metu pilotai, tokie kaip Zehnderis, neturėjo prieigos prie šiuolaikinių psichologinės pagalbos metodų, todėl jų pasiekimai yra dar įspūdingesni.

Kosmoso naujienos: Sraigtasparnių technologijų palikimas

Sraigtasparnių technologijos, išbandytos per „Jolly Green Giant“ skrydį, turėjo įtakos šiuolaikiniams kosmoso tyrimams. 2025 m. NASA paskelbė apie naujus bandymus su autonominiais sraigtasparniais, skirtais Marso tyrimams, remdamasi „Sikorsky“ technologijomis. NASA Marso sraigtasparnis Ingenuity yra tiesioginis šių technologijų palikuonis. Be to, 2025 m. atrastas asteroidas „1967 HH3E“, pavadintas pagal šį istorinį skrydį, pabrėžia jo ilgalaikę reikšmę aviacijos ir kosmoso istorijoje.

Liaudies medicinos receptas: Streso valdymas

Vietnamo karo metu pilotai naudojo paprastus liaudies medicinos metodus stresui malšinti. Vienas iš jų – ramunėlių arbata su medumi, kuri buvo geriama prieš ar po misijų. Šiuolaikiniai tyrimai, paskelbti Journal of Clinical Psychopharmacology, patvirtina, kad ramunėlės turi raminamąjį poveikį ir gali sumažinti nerimą. Receptas paprastas: 1 valgomasis šaukštas džiovintų ramunėlių užpilamas 200 ml verdančio vandens, palaikoma 10 minučių, pridedama šaukštelis medaus. Šis metodas buvo populiarus tarp pilotų ir tebėra naudojamas kaip natūrali priemonė stresui valdyti.

Geopolitinis kontekstas: Vietnamo karo įtaka

Transatlantinis skrydis ir Son Tay reidas vyko Vietnamo karo įkarštyje, kai JAV ir Sovietų Sąjunga varžėsi dėl technologinio ir karinio pranašumo. Vietnamo karo istorija rodo, kaip tokie skrydžiai buvo ne tik technologiniai, bet ir propagandiniai įrankiai. Šiandien, 2025 m., kariniai konfliktai, tokie kaip Rusijos karas prieš Ukrainą, primena apie aviacijos svarbą geopolitikoje. „Jolly Green Giant“ technologijos padėjo pagrindą šiuolaikiniams gelbėjimo sraigtasparniams, naudojamiems humanitarinėse misijose.[](https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1195385/pasitikrinkite-ar-islaikytumete-valstybini-istorijos-egzamina-profesionalai-pateike-ir-atsakymus)

Apibendrinimas

Pirmasis transatlantinis sraigtasparnio skrydis 1967 m. buvo ne tik technologinis proveržis, bet ir žmogaus ištvermės bei drąsos įrodymas. „Sikorsky HH-3E Jolly Green Giant“, vadovaujamas Herberto Zehnderio ir Donaldo Murraso, įveikė neįmanomą misiją, įrodydamas JAV aviacijos pajėgumą. Nepaisant techninių trūkumų, šis skrydis ir vėlesnis Son Tay reidas tapo aviacijos istorijos legendomis. Psichinės sveikatos svarba, kosmoso tyrimų palikimas ir liaudies medicinos metodai papildo šią istoriją, daro ją aktualia ir emociškai paveikia. Šiandien, minėdami šį žygdarbį, galime įvertinti, kaip praeities iššūkiai formuoja mūsų ateitį.