Bulviasodis: nei per anksti, nei per vėlai

Didžiausio bulvių derliaus galima tikėtis tik tuomet, kai jos pasodinamos tinkamiausiu laiku. Bulvės dygsta lėtai ir reikia daugiau šilumos nei daugumai kitų Lietuvoje auginamų augalų. Skaitytojai teiraujasi, kodėl verta daiginti bulves ir kaip tai daryti, kaip nutaikyti patį geriausią laiką sodinti.

Dr. Rita ASAKAVIČIŪTĖ

LAMMC Žemdirbystės instituto Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja

Bulviasodį planuokite ne anksčiau nei balandžio pabaigoje.

Kodėl ir kaip daiginame?

Lauke pasodintos daigintos bulvės per 3–5 dienas išleidžia šakneles, o per 10–15 dienų dirvos paviršiuje pasirodo daigai. Nedaigintos bulvės sudygsta tik per 21–28 dienas, be to, žydi ir gumbus užaugina 10–14 dienų vėliau už daigintas.

Pagal vietą ir šviesos šaltinį, teikiantį ir šilumą, bulvės daigams auginti paruošiamos trimis būdais: vytinant, vėdinant, šildant. Šiais būdais siekiama, kad greičiau persitvarkytų gumbų ląstelių struktūra, o dygimui reikalingos gumbuose esančios maisto medžiagos susitelktų viršūninių akučių zonoje ir paruoštų pumpurėlius dygti.

Svarbu parinkti sveikus 80–100 g ir dar didesnius bulvių gumbus. Reikėtų daiginti šviesioje patalpoje, 12–15 °C temperatūroje. Bulvių daiginimas užtrunka 35–45 dienas.

Geriausia daiginti nedidelėse dėžėse (50 x 60 x 12 cm). Dugne ir šonuose turi būti tarpeliai, bulvės supilamos ne daugiau kaip 2–3 sluoksniais. Juo ilgiau daiginamos, tuo greičiau jos suformuoja žiedinius pumpurus, greičiau subręsta. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vėluojama pasodinti daigintas bulves, reikia sumažinti patalpos oro temperatūrą, kad daigeliai neperaugtų. Gerai sudaigintos bulvės turi 1–1,5 cm stiprius storus daigelius.

Jeigu daigeliai neperauga, sodinant nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Gumbai su nesveikais, plonais, ilgais daigais ir netipiškos veislei bulvių formos turi būti atrenkami ir suvalgomi arba naudojami pašarui.

Perlaikyti bulvių daigai netinkami sodinti.

Atrinkite didžiausius gumbus

Į daiginimo dėžes galima įpilti nedidelį sluoksnį durpių ar pjuvenų, kartkartėmis sudrėkinti, tada gumbai išleidžia šakneles, pasodinus augalai greičiau auga ir vystosi. Baigiant daiginti, saugykloje palaikoma dienomis 12 °C, naktimis 6 °C temperatūra, o patalpa kelioms paroms užtamsinama, kad daigai pasiruoštų dirvos aplinkai.

Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti ligotus gumbus. Tai labai svarbu, nes augančias bulves mažiau pažeis ligos. Prieš sodindami bulves suskirstykite į tris krūveles: smulkūs (35–50 g), vidutiniai (51–80 g), stambūs (81–110 g) gumbai. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus, iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Nerekomenduojama sodinti labai smulkių gumbų, nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų.

Nuo šalnų bulves gali apsaugoti agroplėvelė.

Sekite dirvos temperatūrą

Negalima nustatyti konkrečios ankstyvųjų bulvių sodinimo datos. Tai priklauso nuo pavasario ankstyvumo ir bulvių veislės, dirvos drėgnumo, jos įšilimo spartos, sėklos paruošimo būdo ir kitų sąlygų.

Jeigu planuojate pasodintas bulves pridengti agroplėvele, galima sodinti anksčiau, kai dirva įšilusi iki 3–5 °C.

Hektare turi augti ne mažiau kaip 50 tūkst. bulvių kerų. Sodinkite 70 cm tarpueiliais, 25–30 cm tarp gumbų eilutėje. Sunkesnėse dirvose sodinkite iki 8 cm, lengvesnėse dirvose apie 10 cm gilumu. Negiliai pasodintas bulves būtina anksčiau apkaupti, kol dar nespėjusios sukrauti žiedinių pumpurų.

Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje – balandžio III ir gegužės I dekados. Šiaurės Lietuvoje bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje.

Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus – dirvos temperatūra. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis, o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. Tačiau bulvėms anksti sudygus, šalnos gali nukąsti daigus. Jie nukenčia ir dalis žūsta jau –2 °C (jeigu tokios šalnos trunka 5–6 val.). Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi daigai.

Nušalus sudygusių bulvių lapams ir stiebams, dirvoje lieka stipri šaknų sistema. Tokios bulvės atželia ir išaugina derlių. Tad vis dėlto geriau rizikuoti ir pasodinti anksčiau, negu dėl šalnų pavojaus suvėlinti bulviasodį. Nušalusias bulves reikėtų tuojau pat papildomai patręšti azoto trąšomis, tuomet ir derlius bus didesnis.

ukininkopatarejas.lt