Erškėtis liaudies medicinoje

Gegužės-birželio mėnesiais kone kiekvienoje sodyboje kvepia erškėtis - tikras rožės brolis. Liaudyje sakoma: sužydėjo erškėtis, pasitik vasarą. O spalio mėnesį, kai ant krūmų pasirodo ryškiai raudoni vaisiai, jis signalizuoja, kad laikas atsisveikinti su vasara.

Specialistai yra aprašę daugiau kaip 400 šio augalo rūšių. Fitoterapijoje dažniau naudojamos turtingos vitaminais rūšys, pirmiausia miškinis erškėtis. Pagrindinio antioksidanto ir apykaitos procesų stimuliatoriaus - vitamino C - kiekis jo vaisiuose yra 10 kartų didesnis negu juoduosiuose serbentuose, ir 100 kartų didesnis, negu obuoliuose. Net citrinose askorbo rūgšties yra 10 kartų mažiau. Erškėtis taip pat yra lyderis pagal karoteno kiekį. Be to, jo vaisiuose yra daug kraujagysles stiprinančio vitamino R kraujo krešėjimą didinančio vitamino K, B grupės vitaminų, kurie labai svarbūs nervų sistemos funkcijų reguliavimui.

Erškėčiuose gausu ne tik vitaminų. Juose yra pektinų, kurie normalizuoja skrandžio ir virškinimo trakto veiklą, daugybė kitų gyvybiškai svarbių medžiagų - organinių rūgščių, flavonoidų.

Kaip gydomoji ir bendrai organizmą stiprinanti priemonė plačiausiai naudojami erškėčių vaisiai.

Labai efektyvus polivitamininis erškėčių antpilas, derinamas su dieta, sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu, tulžies pūslės akmenlige, žarnyno, kepenų, inkstų ligomis. Antpilas ruošiamas taip: 40-50 vaisių termose užpilti 1 l karšto vandens, palikti per naktį. Ryte nukošti per 3-4 marlės sluoksnius, nuspausti, pagal skonį pagardinti medumi ar cukrumi. Gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.

Tas pats antpilas rekomenduojamas nuo mažakraujystės, avitaminozės, išsekimo. (Rekomenduojama gerti per šiaudelį arba iškart perskalauti burną, kad dantys nepatamsėtų.)

Gydant opaligę, naudingas toks mišinys: 30 g erškėčių vaisių, 30 g gysločių žolės, po 15 g jonažolių lapų, čiobrelių žolės ir sukatžolių žolės ir 7 g valerijonų šaknų. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, vandens vonelėje kaitinti 15 minučių, palaikyti 30 minučių, nukošti. Vartoti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.

Erškėčių vaisiuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos padeda mažinti kapiliarų trapumą ir pralaidumą, gerinti kraujo sudėtį, mažinti cholesterolio kiekį. Dėl to jų vartojimas silpnina aterosklerozės vystymąsi, mažina kraujospūdį.

Kontraindikacijos vartoti dideles erškėčių antpilo dozes yra tromboflebitas, endokarditas (vidinio širdies dangalo uždegimas, dažniau stebimas sergant reumatizmu) ir kraujotakos nepakankamumas. Tačiau galimą šalutinį poveikį, sergant šiomis ligomis, visiškai nuslopina kitos vaistažolės, įeinančios į mišinį.

Dar vienas antisklerotinis receptas erškėčių vaisių ir ramunėlių žiedų mišinys. 1 valgomąjį šaukštą vaisių užpilti 1 stikline verdančio vandens, ant mažos ugnies laikyti 5 minutes, paskui įberti 1 arbatinį šaukštelį ramunėlių, nukelti nuo ugnies, o kai truputį atvės, pagardinti medumi pagal skonį. Gerti kaip arbatą, pagal norą. Šis gėrimas taip pat bendrai stiprina organizmą.

Gydymui naudojami ir lapai, šaknys, erškėčių žiedai.

Štai viena iš liaudiškų priemonių, tinkanti pagyvenusiems žmonėms: 1 valgomąjį šaukštą erškėčių lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens, vandens vonelėje laikyti 10-15 minučių, palaikyti, kad nusistovėtų. Gerti po 1/4 stiklinės prieš valgį nuo vidurių užkietėjimų ir padidėjusio dujų susidarymo. Efektas sustiprėja, kartu ant pilvo uždėjus šiltą šildyklę.

Sodininkai žino, kad erškėtis gerai plečiasi ir jo krūmus tenka persodinti. Persodinant iškaskite šaknis, apdžiovinkite, susmulkinkite ir naudokite «akmenų» ligoms gydyti. Nuoviro paruošimas: 2 valgomuosius šaukštus smulkintų šaknų užpilti 1 stikline vandens, ant mažos ugnies pavirti 15-20 minučių, paskui šiltai palaikyti, kol atvės, nukošti. Vartoti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną 2 savaites. Nuoviras padeda tirpinti akmenis tulžies pūslėje ir inkstuose, paversdamas juos smulkiu smėliu.

Sergant neuroze, gali padėti tokia vonia: į pusės litro stiklainį pridėti smulkintų erškėčių šaknų ir supilti jas į trijų litrų emaliuotą puodą, iki viršaus užpilti vandeniu, dėti ant ugnies, pavirti 30 minučių, laikyti 40 minučių, kad nusistovėtų, nukošti ir supilti į vonią su šiltu vandeniu (37-37 laipsnių). Vonioje pabūti 15-20 minučių. Sauja kadagių uogų kartu su šaknimis sustiprina gydomąjį vonios efektą.

Nepelnytai mažai naudojami erškėčių žiedai. Jų antpilas (1 valgomasis šaukštas ir 1 stiklinė verdančio vandens) rekomenduojamas širdies raumeniui stiprinti ir padažnėjusiam širdies plakimui slopinti.

Kad pagerėtų širdies ir smegenų veikla, liaudies medicina net rekomenduoja tiesiog kvėpuoti žiedų aromatu. Burnos ertmės skalavimas erškėčių žiedų antpilu padeda nuo dantų skausmo, dantenų uždegimo, anginos, faringito. Šis antpilas veikia ir kaip laisvinamoji bei šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.

Kaip atskirti miškinį erškėtį nuo laukinių ir mažiau vertingų pagal vitaminų kiekį jo giminaičių? Atkreipkite dėmesį į taurėlapius prie viršutinių vaisių galiukų - jei jie stovi stačiai, reiškia, rūšis turi daug vitaminų; o jei nusvirę žemyn, prisispaudę prie vaisių sienelių, reiškia, rūšis turi mažai vitaminų.

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.