Nicolas Sarkozy nuteistas 5 metų kalėjimu Libijos finansavimo byloje: tarptautinis skandalas ir Prancūzijos politikos pasekmės

Rugsėjo 25 d., 2025 m., Paryžiaus baudžiamasis teismas paskelbė istorinį nuosprendį – buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (angl. Nicolas Sarkozy) nuteistas penkeriems metams kalėjimo su atidėtu areštu už nusikalstamos grupuotės organizavimą siekiant finansuoti 2007 m. prezidento rinkimų kampaniją Libijos lėšomis. Šis sprendimas, remiantis tarptautiniais šaltiniais kaip Reuters, BBC ir The New York Times, žymi naują etapą Prancūzijos politikos istorijoje, kur korupcijos šešėlis užtemdo buvusio lyderio paveldą. Nors Sarkozy buvo išteisintas dėl tiesioginės korupcijos ir neteisėto finansavimo, teismas pripažino, kad jis leido artimiems bendradarbiams siekti lėšų iš Muammar Gaddafi (angl. Muammar Gaddafi) režimo. Ši byla, trukusi daugiau nei dešimtmetį, atskleidžia tarptautinių santykių, rinkimų finansavimo ir teisingumo iššūkius.

Šiame išplėstame straipsnyje, remdamiesi užsienio leidinių analize, aptarsime bylos esmę, istoriją, tarptautinę reakciją ir galimas pasekmes. Straipsnis skirtas ne tik faktams, bet ir kontekstui, kad skaitytojai suprastų, kodėl ši byla svarbi ne tik Prancūzijai, bet ir visai Europai. Jei ieškote daugiau informacijos, rekomenduojame ieškoti čia.

Bylos esmė: Kas įvyko rugsėjo 25 d.?

Paryžiaus teismo pirmininkė Nathalie Gavarino daugiau nei dvi valandas skaitė nuosprendį, kuriame detaliai išdėstė kaltinimus ir įrodymus. Remiantis Reuters pranešimu, Sarkozy buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos grupuotės organizavimo tarp 2005 ir 2007 m., kai jis, būdamas vidaus reikalų ministru ir UMP partijos vadovu, leido artimiems padėjėjams – įskaitant Claude Guéant (angl. Claude Guéant) ir Brice Hortefeux (angl. Brice Hortefeux) – kontaktiuoti su Libijos pareigūnais siekiant finansinės paramos rinkimų kampanijai.

Teismas pabrėžė, kad tai buvo „išskirtinai rimtas veiksmas, galintis pakirsti piliečių pasitikėjimą institucijomis“. Tačiau, kaip nurodo BBC, nepakako įrodymų, kad Libijos pinigai tiesiogiai pasiekė kampaniją, todėl Sarkozy išteisintas dėl korupcijos, neteisėto finansavimo ir Libijos valstybinių lėšų pasisavinimo. Nuosprendis apima 100 000 eurų baudą ir 5 metų draudimą eiti pareigas.

Tarp kitų nuteistųjų – Alexandre Djouhri (angl. Alexandre Djouhri) gavo 6 metus, Wahib Nacer (angl. Wahib Nacer) – 4 metus su 2 mln. eurų bauda, o Khaled Bughsan (angl. Khaled Bughsan) ir Bechir Saleh (angl. Bechir Saleh), Gaddafi artimasis, – atitinkamai 3 ir 5 metus. Trys asmenys, įskaitant Eric Woerth (angl. Eric Woerth), buvo išteisinti. Šie faktai patvirtinti AP News reportažu.

Istorinis kontekstas: Gaddafi ir Sarkozy santykiai

Norint suprasti bylą, reikia grįžti į 2000-uosius. Muammar Gaddafi, Libijos diktatorius nuo 1969 m., buvo tarptautinis parijus dėl terorizmo, įskaitant 1988 m. Lockerbie sprogimą ir 1989 m. UTA lėktuvo katastrofą, nusinešusią 170 gyvybių. Tačiau po 2003 m. Libijos atsisakymo masinio naikinimo ginklų programos, Vakarai pradėjo normalizuoti santykius.

Sarkozy, kaip vidaus reikalų ministras, 2005 m. lankėsi Tripolyje, kur susitiko su Gaddafi svainiu Abdallah Senoussi (angl. Abdallah Senoussi), nuteistu Prancūzijoje už terorizmą. Remiantis Al Jazeera, prokurorai teigė, kad mainais už finansavimą Sarkozy žadėjo pagerinti Libijos tarptautinį įvaizdį ir galbūt panaikinti arešto orderį Senoussi.

2007 m. Sarkozy pergalė rinkimuose buvo finansuota oficialiai 21 mln. eurų riba, bet prokurorai įtaria iki 50 mln. eurų iš Libijos per tarpininkus kaip Ziad Takieddine, kuris neseniai mirė. The Irish Times mini, kad 2007 m. Gaddafi lankėsi Paryžiuje – pirmasis toks vizitas po dešimtmečių, kur jis įrengė beduinų palapinę Eliziejaus rūmų parke.

Įdomu, kad 2011 m., jau būdamas prezidentu, Sarkozy inicijavo NATO intervenciją Libijoje, prisidėjusią prie Gaddafi nuvertimo ir žūties. Tai kelia klausimų: ar tai kerštas už negrąžintas lėšas? Gaddafi sūnus Saif al-Islam 2011 m. apkaltino Sarkozy viešai, sakydamas: „Grąžink pinigus Libijos tautai“.

Tarptautinė reakcija: Kaip pasaulis vertina nuosprendį?

Užsienio žiniasklaida nušvietė bylą plačiai, pabrėždama jos simbolinę reikšmę. Euronews vadina tai „istoriniu posūkiu Prancūzijos teisingume“, nes tai pirmas kartas, kai buvęs prezidentas gauna realų kalėjimo terminą.

ABC News (Australija) pabrėžia ironiją: Sarkozy, kuris vadovavo intervencijai prieš Gaddafi, dabar kaltinamas sandoriu su juo. JAV The New York Times cituoja antikorupcijos aktyvistus iš Sherpa, kurie vadina sprendimą „teisinga pabaiga tam tikram politikos būdui“.

JK The Guardian mini Sarkozy žmonos Carla Bruni-Sarkozy reakciją – ji Instagram'e parašė „Meilė yra atsakymas #Hatewillnotwin“. Politiniai oponentai, kaip François Ruffin, ironizuoja apie „Prancūzijos sąžiningų žmonių šalį“.

Reakcijos Prancūzijoje susiskaldžiusios: dešinieji, kaip Bruno Retailleau, vadina tai „ypatingu teisingumu“, o kairieji – pergale prieš korupciją. Tarptautiniai ekspertai, remdamiesi CNN, lygina su kitais buvusių lyderių skandalais, kaip Trump ar Berlusconi.

Sarkozy ankstesnės bylos: Nuolatinių problemų virtinė

Sarkozy teisminiai vargai prasidėjo po 2012 m. pralaimėjimo. 2021 m. jis buvo nuteistas metams su elektroniniu stebėjimu už bandymą papirkti teisėją („Bismuth byla“). 2024 m. – dar vieneriems metams už 2012 m. kampanijos perteklinį finansavimą („Bygmalion byla“). Dabar Libijos byla prideda penkerius metus, kurie įsigalios net apeliacijos metu.

Kaip rašo Le Monde, Sarkozy apeliuos, bet kalėjimas neišvengiamas – pirmas toks atvejis Prancūzijos istorijoje.

Finansavimo mechanizmai: Kaip pinigai galėjo tekėti?

Prokurorai aprašė schemą: pinigai per tarpininkus, offshore sąskaitas, net lagaminais į Prancūziją. Ziad Takieddine teigė atvežęs 3 lagaminus po 1,5 mln. eurų. Tačiau jo vėlesnis atsišaukimas kelia abejonių dėl liudijimo manipuliavimo. France 24 mini buvusio Libijos naftos ministro Shukri Ghanem užrašus, rasti po jo mirties 2012 m.

Teismas pripažino schemą, bet neįrodė galutinio panaudojimo kampanijoje, kaip pažymi RFI.

Pasekmių analizė: Kas laukia Prancūzijos politikos?

Šis nuosprendis gali paveikti dešiniuosius prieš 2027 m. rinkimus. Sarkozy lieka įtakingas, bet jo įvaizdis pažeistas. Tarptautiniu mastu tai rodo griežtesnį požiūrį į užsienio finansavimą, kaip ES direktyvose. Ekspertai prognozuoja daugiau tyrimų panašiose bylose.

Remiantis Wikipedia ir kitais šaltiniais, byla tęsiasi – apeliacija gali užtrukti iki 2026 m.

Autorius: Paranormal.lt pagal BFMTV straipsnį.