Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » »

Paprastoji Juodavaisė Gervuogė. Gervuogių Poveikis (Rubus Caesius)

Paprastoji Juodavaisė Gervuogė. Gervuogių Poveikis (Rubus Caesius)

Paprastoji juodavaisė gervuogė - Rubus caesius - tai puskrūmis, užaugantis iki 150 cm aukščio. Stiebai šliaužiantys arba kylantys su nedideliais lenktais dygliais ir pasidengę melsvo atspalvio apnašomis. Uogos prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Auga upių pakrantėse, pievose, miškuose. Yra išvesta daug dekoratyvinių veislių, tad ir namuose jas mielai augina. Šių uogų verta skanauti kuo dažniau, nes jos gardžios ir labai sveikos.

Kuo naudingos gervuogės?

• Jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų,
• Labai daug kalio, vario, mangano, fenolio ir folio rūgšties.
• Gervuogėse yra nemažai fruktozės, gliukozės, sacharozės.
• Šios uogos sukaupia didelį kiekį A, B grupės vitaminų, vitamino C.
• Ypač daug jose esančio vitamino E, padedančio kovoti su įvairiomis infekcijomis
• Net ir termiškai apdorojus gervuoges jose lieka didelis vitamino E kiekis.

Šeima: Erškėtinių - Rosaceae.

Liaudiški pavadinimai: draskės, drėskės, gervenos, gervauogės, gervinės, krūmauogės, krantuogė.

Gervuogių lapai sudėtiniai, su 3-5 lapeliais. Lapeliai rombiški arba kiaušiniški, su nelygiais stambiais danteliais, abipus šviesiai žali, plaukuoti.

Žydi - gegužę-birželį. Žiedai iki 3 cm skersmens balti, kartais rausvi.

Vaisius – uoga, sudaryta iš daugelio juodų, su melsvu, nusitrinančiu apnašu vaisiukų, nuo žiedsosčio neatsiskiria.

Be paprastųjų gervuogių, Lietuvoje dar gana paplitusios stačiosios gervuogės, augančios mišriuose miškuose, pušynuose, pamiškėse. Jų stiebai dažniausiai statūs, žemyn palinkusiomis viršūnėmis. Nokstantys vaisiai iš pradžių būna rausvi, vėliau tampa juodi, blizgantys. Tik Vakarų Lietuvoje aptinkamos raukšlėtosios gervuogės, kurių vaisiai irgi tamsiai juodi, stambūs. Stiebai apžėlę stambiais, žemyn palinkusiais, labai kibiais dygliais. Kelių rūšių gervuogės soduose ir želdynuose auginamos kaip vaisiniai arba dekoratyviniai augalai.

Gervuogės, Uogos, Vaistažolės (Rubus Caesius)

Veikliosios medžiagos:

• Gervuogių uogose yra apie 2,8% cukraus, iš jų 0,2% sacharozės ir 2,6% monosacharidų (gliukozės, fruktozės); 2,4% organinių rūgščių: citrinos, obuolių, vyno, salicilo; 0,13-0,26% rauginių medžiagų, 21,4 mg% vitamino C, B grupės vitaminų.
• Sėklose yra 10-12,9% riebalų, 0,6% fitosterino.

Vaistams vartojamos gervuogės uogos ir lapai. Lapai renkami žydėjimo metu, uogos – prisirpusios.

Vartojimas - nerekomenduojama vartoti be pertraukos ilgiau nei savaitę.

Paprastųjų gervuogių vaisiai valgomi švieži, iš jų verdama uogienė, galima konservuoti, spausti sultis. Gervuogės daug rūgštesnės už avietes. Iš šviežių arba džiovintų lapų ruošiama kvapni arbata.

Iš paprastųjų gervuogių vaisių gaunami blyškiai melsvi dažai. Šaknys audinius dažo rudai, stiebai - violetine ar rudai violetine spalva, lapai- mėlynai, žiedai- žalsvai, o šilką - geltonai. Vaisių sultys suteikia spalvą gaiviesiems gėrimams, drebučiams, kitiems maisto produktams.

Liaudiški patarimai kaip gydytis Paprastaja gervuoge

• Stipriai sušalus: išgerti 100 g užpilo (10 g gervuogių uogų sumaišyti su 400 g degtinės).

• Naktinis šlapinimasis. 1 valgomąjį šaukštą šviežių arba sausų mėlynių ir gervuogių vaisių užplikyti stikline verdančio vandens, palaukti 40 min. Gerti po 100 ml 4 kartus per dieną.

• Švariai nuplauti gervuogės lapus, užpilti verdančiu vandeniu ir tuoj pat iš vandens ištraukti. Suminkštėjusius lapus dėti ant pūlingų žaizdų, opų, egzemų, dedervinių. Po 2 val. kompresą pakeisti.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar

TAIP PAT SKAITYKITE:
30.05.2020 laikas 18:02 Stipresnį už beržų degutą rasti sunku

Nuo senų laikų slavai ir kitos šiaurinės gentys beržų degutą naudojo kasdieniame gyvenime. Būtent toji riebi, specifinio kvapo medžiaga Europoje nuo seno buvo vadinama rusišku muilu.

Skaityti daugiau

16.05.2020 laikas 19:47 Kopūsto nauda ir liaudies receptai
Kopūstas - bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis. Tai dvimetis (kai kurie varietetai vienmečiai) žydintis augalas. Kopūstų stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi, žiedai susitelkę gausiažiedėje kekėje geltonais, kartais baltais vainiklapiais. Ankštaros labai stambios....

Skaityti daugiau

31.03.2019 laikas 12:09 Nerafinuotas kokosų riešutų aliejus
Kokosų aliejuje dominuojančios laurino sočiosios riebalų rūgšties dėka, aliejus ir yra baltos spalvos, tvirtos konsistencijos ir turi antibakterinių, antivirusinių, uždegimą malšinančių savybių. Aliejus ypač minkština ir drėkina odą, apsaugodamas nuo išdžiūvimo. Sudėtyje esantis vitaminas E , užkirs...

Skaityti daugiau

27.03.2019 laikas 08:20 Juodgrūdžių sėklų (juodųjų indiškų kmynų) aliejus
Juodgrūdžių aliejuje gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, ypač Omega-6 riebalų rūgšties, teigiamai veikiančios plaukų augimą,   gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidarymui, augalinių sterolių, flavonoidų, aminorūgščių, ir daugybė kitokių biologiškai aktyvių ...

Skaityti daugiau

06.09.2020 laikas 09:59 Mėlynasis palemonas - neįtikimų gydomųjų savybių augalas
Augalas pavadintas graikų filosofo Palemono vardu. Senovės Graikijoje palemonas buvo vartojamas kaip vaistinis augalas. Palemonu graikai gydydavo gyvūnų įkandimus ir sergančiuosius dizenterija. Europos vaistinėse XIX amžiuje palemono milteliai buvo vartojami  kaip priemonė nuo pasiutusių gyvūnų įkan...

Skaityti daugiau