Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » »

Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) Ir Liaudies Receptai

Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) Ir Liaudies Receptai

Bruknė - erikinių šeimos (Ericaceae) augalas. Lotyniškas jo pavadinimas reiškia vynuoges nuo Ido kalno. Bruknės paplitusios visoje Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje, taip pat tundroje. Jų uogos nuo seno vartojamos maistui, jos ir lapai pasižymi stipriomis vaistinėmis savybėmis.

STOP! Bruknių preparatai nerekomenduojami nėštumo metu, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ilgiau kaip 3 savaites. Atsargiai juos turėtų vartoti hipotonikai, nes lapai ir sultys greitai mažina kraujospūdį, be to, sustiprina antibiotikų ir sulfanilamidinių preparatų poveikį.

Yra legenda apie kregždutę, snapelyje nešusią žmogui kelis nemirtingumo skysčio lašus. Tačiau vapsva įgėlė kregždutei ir ši išliejo gyvybės lašelius ant bruknės, pušies ir kedro. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą ir vasarą.

Bruknės liaudiškai vadinamos ir brusnėmis, lasytomis, raudonuogėmis, šiluogėmis.

DAŽNAI IR AUGINAMOS

Bruknė - daugiametis visžalis augalas su požeminiais šliaužiančiais, žvynelius turinčiais ūgliais. Bruknės krūmokšnis užauga iki 7-25 cm. Šakelės apvalios, jaunos - pūkuotos, žalios, vėliau nuplinka, paruduoja. Lapai žali žiemą vasarą, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, žemyn užsirietusiais kraštais, viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, o apatinė - šviesiai žalia, su rudais taškeliais, tinkliškai gyslota. Žiedai susitelkę po 3-16 nusvirusiose kekėse šakelių viršūnėse, kartais pavieniai. Vainikėlis baltas arba baltai rausvas. Bruknės vaisius - raudona, dažniausiai apvali sultinga uoga iki 8 (10) mm skersmens, apie 0,3 g svorio. Uogos auga kekėmis dažniausiai po 5-6, rečiau 1-3, kartais 12-16.100 uogų paprastai sveria 15-30 g, kartais kiek daugiau. Uogose būna 5-50 rausvai rudų smulkių sėklų. Augalas žydi gegužės-birželio mėnesiais, vasaros pabaigoje dažnai žydi antrąkart. Uogos iš pradžių baltos, vėliau ryškiai raudonos, blizgančios, daugiasėklės, pradeda nokti nuo kekės pamato, prinoksta ne vienu laiku, pirmosios -rugpjūčio viduryje (maždaug per 70-90 dienų nuo žydėjimo pradžios), noksta iki šalnų. Nokstančiose uogose rūgščių mažėja, o cukraus daugėja.

Bruknės mėgsta rūgštų, sausą ar apysausį dirvožemį, auga sausuose ir apysausiuose  pušynuose, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių pakraščiuose. Paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, buvo vienos populiariausių miško uogų. Bruknėmis minta įvairūs paukščiai, mėgsta pasmaguriauti ir kai kurie žvėrys.

Šios uogos vis dažniau ir auginamos. Pasaulyje išvesta apie 20 bruknių veislių.

VAISTINĖ ŽALIAVA

Bruknių uogose yra iki 84-88 proc. vandens, 5-8 proc. cukrų, daugiausia monosacharidų, apie 1,7 proc. pektinų, iki 3 proc. organinių rūgščių: daugiausia citrinų ir obuolių, taip pat oksalo, acto, pirovyno ir kt. Uogose esanti benzenkarboksirūgštis (nuo 0,05 iki 0,15 proc.) naikina puvimą ir rūgimą sukeliančius mikrobus, todėl uogos ir iš jų pagaminti produktai gerai išsilaiko. Bruknių uogose yra vitaminų: iki 21 mg% - vitamino C, po 0,02 mg% - B1 ir B2, 0,07 mg% - karoteno, taip pat rauginių ir dažinių medžiagų, flavonų, gliukozidų (arbutino ir vakcinino), kas joms suteikia kartoko prieskonio. Luobelėje rasta raudonos medžiagos ideino. Azotinių medžiagų kiekis bruknių uogose svyruoja nuo 0,6 iki 0,9 proc. Iš kitų svarbesnių cheminių elementų randama fosforo, kalio, kalcio, geležies, mangano, magnio ir kt. Lapuose yra 53 proc. vandens, 11-13 proc. arbutino ir 8-9 proc. rauginių medžiagų, taip pat fitoncidų bei mineralinių medžiagų.

Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai ir uogos. Lapai skinami pavasarį, balandžio-gegužės mėnesiais (pernykščiai), arba nurinkus uogas, rugsėjo-lapkričio mėnesiais (per vasarą užaugę). Vasarą skinti netinka, nes džiovinami patamsėja. Lapai ar šakelės paskleidžiami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje nei 40 laipsnių temperatūroje. Galima džiovinti ir į šluoteles surištas 5-8 cm ilgio šakeles, išdžiovinti lapai nuo šakučių nukuliami, stiebai išmetami.

Uogos džiovinamos krosnyje ar specialioje džiovykloje 50-60 laipsnių temperatūroje, dėl benzenkarboksirūgšties gali ilgai išsilaikyti net ir nedžiovintos.

Bruknė, Liaudies Receptai, vaistažolės, Bruknės nauda, uogos

GYDOMOSIOS SAVYBĖS

Bruknių uogos ir jų gaminiai rekomenduojami dietiniam maitinimui, avita-minozei mažinti, pasižymi antibakteriniu poveikiu. Uogų užpilas labai tinka karščiuojantiems ligoniams, troškuliui malšinti, skaudančiai gerklei skalauti. Mirkytas, virtas, o ir neperdirbtas bruknes patartina vartoti sergant gastritu, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. Šviežių uogų ir jų sulčių rekomenduojama vartoti, kai padidėjęs kraujospūdis. Bruknių lapų arbata vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti, nuo inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, reumato, podagros, esant įvairios kilmės pabrinkimams. Bruknių lapų nuoviro duodama gerti žmonėms, kurie naktimis nelaiko šlapimo.

Medicinoje dažniau naudojami bruknių lapai. Jie pasižymi šlapimą varančiomis, sutraukiamosiomis, antibakterinėmis savybėmis. Bruknių lapų nuoviras bei užpilas vartojami kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti ir apetitą žadinanti priemonė. Jų rekomenduojama gerti sergant inkstų ar tulžies pūslės akmenlige, nefritu arba cistitu, cholecistitu, reumatinėmis ligomis ar podagra, įvairiais artritais, esant pabrinkimams.

Bruknės naudingos virškinimo negalavimų profilaktikai.

Šviežios ar džiovintos uogos rekomenduojamos po chemoterapijos, kad neišsivystytų dis-bakteriozė ir būtų apsaugotas inkstų epitelis nuo žalingo medikamentų poveikio. Siekiant paspartinti gleivių išsiskyrimą kamuojant kosuliui, rekomenduojama gerti bruknių sulčių su medumi (po valgomąjį šaukštą 6-8 kartus per dieną).

IR MAISTUI

Bruknės maistingumu ir vitaminingumu lenkia daugelį šviežių rudens gėrybių. Šių uogų kasdien patariama valgyti žmonėms, kurie dirba įtempę akis, ilgai sėdi prie kompiuterių. Prisirinkę gerai išsirpusių bruknių, suberkime jas į švarų butelį, užpilkime šviežiu šaltinio vandeniu, užsukime ir pastatykime į šaldytuvą. Laikysis puikiai, ilgai nepraras naudingųjų savybių. Ilgai neges sugrūstos stikliniame, emaliuotame ar moliniame inde šaldytuve, jei susidariusios sultys apsems visą masę. Galima šviežias bruknes džiovinti, turėsite egzotiško priedo namų konditerijai, tiks vietoje razinų.

Nemažai bruknių perdirbama - verdama įvairių uogienių, džemo, marmelado, spaudžiama sulčių, gaminami įvairūs gėrimai. Kartoką bruknių prieskonį galima panaikinti nuplikant vandeniu. To daryti neverta, nes ištirpsta ne tik kartų skonį suteikiančios, bet ir vertingos vandenyje tirpios medžiagos. Prie kartoko bruknių skonio greitai priprantama, dėl jo su kepta veršiena ar paukštiena patiekalai įgauna pikantiško skonio. Nemėgstantys kartaus bruknių skonio jas konservuodami maišo su saldžiais obuoliais, kriaušėmis, slyvomis, morkomis, moliūgais, cukinijomis.

Daug kas pataria bruknių uogų skonio ir gydomųjų savybių negadinti cukrumi.

NORINTIESIEMS AUGINTI

Natūraliai bruknės dauginasi beveik tik vegetatyviškai - šakniastiebiais, metinis jų prieaugis - 8-10 cm. Iš sėklų išaugusios pradeda derėti po 3-5 metų, tačiau sėjinukų gamtoje pasitaiko retokai. Krūmokšnis išgyvena 10 ir daugiau metų, šakniastiebis - dešimtis ir šimtus metų. Bruknės yra medingi augalai. Iš 1 ha bruknyno galima gauti 200 kg medaus.

Uogynui geriausia yra šviesi, saulėta, nuo vėjų apsaugota vieta, tačiau netinka slėniai ir įdaubos, nes ten bruknės dažnai nukenčia nuo šalnų. Bruknėms auginti tinka vidutinio derlingumo priesmėlio, smėlio ar durpinis, rūgštus (pH nuo 3-4,5 iki 5-6), purus dirvožemis. Kai pH 5-6, dirvožemį reikia parūgštinti, o dirvose, kurių pH 7 ir daugiau, auginti nepatartina. Netinkamos ir tos dirvos, kuriose gausu kalcio. Atsparios sausrai, gruntiniai vandenys gali būti 0,5-2 m gylyje.

Jei bruknių sodinate nedidelį plotelį, galima panaudoti miško žemę, kurioje yra daugiau mikorizę su bruknėmis sudarančių grybų, todėl tokioje žemėje augalai geriau prigis ir vystysis.

Geriausiai bruknes sodinti pavasarį, kai dar nepradėjusios augti, ūkanotą dieną į drėgną dirvą eilutėmis ar šachmatine tvarka. Kuo tarpai tarp sodinukų bus mažesni, tuo greičiau susiformuos sąžalynas ir reikės mažiau priežiūros.

Bruknė, Liaudies Receptai, vaistažolės, Bruknės nauda, uogos

LIAUDIES RECEPTAI

Bruknių lapų užpilas

Nuo reumato, podagros, artrito, inkstų akmenliges.

Du valgomuosius šaukštus bruknių lapų užplikykite dviem stiklinėmis vandens ir indą sandariai uždengę 10 min. pavirinkite ant mažos ugnies arba vandens vonelėje. Kiek atvėsinę nukoškite. Gerti po ketvirtį ar pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Karščiuojant, peršalus, sergant gripu

1. 2-4 valgomuosius šaukštus bruknių sulčių praskieskite 100 g vandens ir gerkite po stiklinę ar pusę 6-8 kartus per dieną. Tai - veiksminga imunitetą stiprinanti ir temperatūrą mažinanti priemone.

2. 2-4 valgomuosius šaukštus džiovintų bruknių uogų užpilkite 2-3 stiklinėmis karšto vandens termose, po poros valandų nupylę gerkite po stiklinę ar pusę 3-6 kartus per dieną.

3. Su medumi trintų bruknių valgykite po šaukštą kas valandą dvi užsigerdami šiltu vandeniu. Nelaikant šlapimo naktį

Du valgomuosius šaukštus uogų ir lapų mišinio (galima dar pridėti du šaukštus jonažolių) užplikykite dviem stiklinėmis vandens ir indą sandariai uždengę 10 min. pavirinkite ant mažos ugnies. Kiek atvėsinę nukoškite. Pusę nuoviro išgerkite dieną per keletą kartų, o kitą nuoviro dalį - prieš miegą.

Nuo skrandžio ligų, viduriavimo

2 valgomuosius šaukštus lapų ir uogų mišinio termose užplikykite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinkite 15 min. verdančio vandens vonelėje, ataušinkite, perkoškite ir gerkite šio nuoviro po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną tarp valgio.

NAUDOTI IŠORIŠKAI

Kaukė riebiai odai

Išplaktą kiaušinio baltymą sumaišykite su arbatiniu šaukšteliu bruknių sulčių. Šiuo mišiniu tepkite odą, po 10 min. nuvalykite šiltu vandeniu ar dar geriau - petražolių nuoviru.

Valanti ir lyginanti odą kaukė

Arbatinį šaukštelį bruknių sulčių išmaišykite su šaukšteliu kambario temperatūros virinto vandens ir 2 šaukšteliais bulvių krakmolo. Šiuo mišiniu tepkite odą, po 15-20 min. kaukę nuplaukite šiltu vandeniu.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar

TAIP PAT SKAITYKITE:
03.07.2020 laikas 20:05 Vaistinių Piliarožių (Svilarožių) Savybės
Garsusis senovės gydytojas Avicena vaistinių piliarožių šaknų nuoviru patarė gydyti auglius ir šlapimo bei tulžies pūslės akmenligę. Senovės romėnai vaistines svilarožes, o vėliau ir vienuoliai, augino kaip vaistinius augalus....

Skaityti daugiau

18.03.2019 laikas 10:34 Graikinių riešutų aliejus
Graikinių riešutų aliejus gausus Omega-6 riebalų rūgščių, reikalingų plaukų augimui, odos ir kaulų struktūros palaikymui, hormonų gamybai ir reprodukcinei funkcijai palaikyti, Omega-9 riebalų rūgščių.  Aliejus turi savybę sureguliuoti drėgmės ir riebalų pusiausvyrą, todėl tinka visų tipų odai puosel...

Skaityti daugiau

02.07.2020 laikas 19:04 Valgomasis česnakas (Allium sativum) Česnako nauda
Valgomasis česnakas (lot. Allium sativum) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 60 cm aukščio. Stiebas tiesus, status. Lapai plokšti, linijiški. Žiedai susikaupę skėčio pavidalo žiedyne, smulkūs. Valgomasis česnakas, česnako nauda, česnako pašalinis poveikis, česnako gerosios savybės, k...

Skaityti daugiau

09.04.2019 laikas 09:41 Kviečių gemalų aliejus
Kviečių gemalų aliejus labai vertinamas dėl nemažo nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (Omega-3, Omega-6 ir Omega-9) kiekio.  apsaugines funkcijas. Be to, kviečių gemalų aliejus laikomas vienu didžiausiu vitamino E, gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidarymui, šal...

Skaityti daugiau

17.05.2020 laikas 19:55 Gydomosios Kiaulpienių Šaknys
Dosnusis ruduo džiugina daržovių ir vaisių gausa. Lepindami savo skrandžius daug rečiau pagalvojame apie sveikatą bei grožį. Prisiminkime kai kurias daržininkų nelabai mėgstamas, bet naudingas šakneles, kurių pasikasti dabar pats metas....

Skaityti daugiau