Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) ir Bruknės nauda

Bruknė (lot. Vaccinium vitis-idaea) - tai iki 30 cm aukščio užaugantis nuolat žaliuojantis krūmokšnis. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, elipsiški, stori, buki. Apatinė pusė taškuota, padengta rausvomis liaukutėmis. Žiedai sukrauti kekėse, turi silpną kvapą. Jie baltos ar rausvos spalvos. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Dažnai vasaros pabaigoje žydi antrąkart. Vaisius – apvali, sultinga, raudona uoga.

Bruknė paplitusi visoje Lietuvoje. Dažna. Mėgsta rūgštų, sausą ar apysausį dirvožemį. Auga retuose spygliuočių ir mišriuose miškuose, sudaro sąžalynus. Gali būti ir kultyvuojama.

Šeima: Erikiniai (Viržiniai) – Ericaceae Juss.

Liaudiški pavadinimai: brusnė, lasyta, raudonuogė, šilauogė, šiluogė.

Žydi gegužės-birželio mėn. Dažnai vasaros pabaigoje žydi antrąkart. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.

Vaistinė augalinė žaliava – Bruknių lapai (Vitis-idaeae folium) skinami anksti pavasarį – balandžio-gegužės mėn. (pernykščiai) ar nurinkus uogas – rugsėjo-lapkričio mėn. (per vasarą užaugę). Vasarą skinti lapai žaliavai netinka, nes džiovinant patamsėja. Lapeliai nubraukiami arba žirklėmis nukerpamos 5-8 cm ilgio šakutės. Džiovinimui paskleidžiama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 C temperatūroje. Išdžiovinus lapai nuo šakučių nukuliami, likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio.

Bruknių vaisiai (Vitis-idaeae fructus) renkami rugpjūčio mėn. Uogos džiovinamos krosnyje ar džiovykloje 50-60 °C temperatūroje. Be to, uogose kaupiama benzoinė rūgštis pasižymi antiseptinėmis savybėmis, todėl bruknės atsparios puvimui ir gali ilgai išsilaikyti net ir nedžiovintos. Ilgesniam laikymui uogos taip pat gali būti konservuojamos cukrumi, ruošiamos jų uogienės, džemai.

Lapuose yra 6-9 % glikozido arbutino, 8-9 % rauginių medžiagų, organinių rūgščių, galo ir elago rūgščių, flavonoidų, mikroelementų ir kt.

Uogose yra 5-8 % cukrų, 2-2,9 % organinių rūgščių (obuolių, pieno, salicilo, benzoinės), glikozido vakcinino, vitaminų C, provitamino A, iki 1,7 pektininių, rauginių medžiagų ir kt.

• Fenoliniai glikozidai, iš kurių svarbiausias yra arbutinas. Jis pasižymi antiseptiniu poveikiu. Arbutinas hidrolizuojasi į gliukozę ir hidrochinoną. Pastarasis veikia šlapimo pūslę ir šlapimtakius, naikina bakterijas, pasižymi šlapinimą skatinančiu poveikiu. Slopina uždegiminius šlapimo takų sutrikimus;
• Bruknės sudėtyje gausu vitaminų, todėl bruknės uogos ar jų sultys vartojamos esant vitaminų trūkumui, ypač pasireiškus avitaminozėms A ir C;
• Lapų nuoviras vartojamas podagrai ir reumatui gydyti, sergant cukriniu diabetu, esant padidėjusiam kraujospūdžiui.

Pašalinis poveikis

• Sudėtyje yra iki 9% rauginių medžiagų, kurios gali sukelti vėmimą ir šleikštulį asmenims, kurių jautrus skrandis.

Draudžiama vartoti

• Nėštumo metu;
• Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms;
• Padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui;
• Sergant inkstų ligomis;
• Nerekomenduojama vartoti ilgiau kaip 3 savaites.

Vartojimas

Bruknių lapų užpilo ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų bruknių lapų užpilamas stikline karšto vandens ir paverdama 10-15 min. Dar 10 min palaikoma uždengtame inde, nukošiama. Geriama po stiklinę 3-4 kartus per dieną prieš valgį.

Bruknių morso ruošimas ir vartojimas - bruknės nuplaunamos virintu vandeniu, iš jų į porcelianinį indą išspaudžiamos sultys. Išspaudos užpilamos vandeniu (100 g išspaudų ir 0,75 l vandens), paverdamos ir nukošiamos. Į nuovirą supilamos šviežiai išspaustos sultys, pagal skonį pridedama cukraus. Gėrimas tinkamas vartoti 2-3 dienas. Laikoma vėsiai.