Bruknės, ką reiktų žinoti apie jas

Ruduo – bruknių rinkimo metas. Šiaures ir Vidurio Europos žmonės seniai neįsivaizduoja savo stalo be šių rūgštokų tvirtų uogų ir iš jų pagamintų skanėstų, pavyzdžiui, bruknių uogienės su kriaušėmis, kuria lietuviai nuo seno gardina paukštienos patiekalus.

Ir gražu, ir naudinga

Bruknė – erikinių šeimos visžalis, 10–25 cm aukščio krūmelis. Bruknės lapai stori, elipsės formos, žiedai smulkūs, baltai rožiniai, nusvirusiomis kekėmis. Vaisiai – apvalios, tvirtos raudonos rūgštokos uogos. Bruknės žydi gegužės–birželio mėn., uogos subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėn.

Bruknė – viena populiariausių uogų šiaurės ir vidurio kraštuose. Uogose būna iki 7 proc. cukraus, apie 2,3 proc. organinių rūgščių, glikozido vakcinino, vitamino C, provitamino A, ląstelienos, pektininių, rauginių ir kitokių medžiagų. Be kitų organinių rūgščių, bruknėse yra antiseptiškai veikiančios benzoinės rūgšties. Dėl to uogos atsparios puvimui, jos gerai laikosi žalios ir virtos.

Bruknės dažniausiai valgomos šviežios, iš jų verdama uogienė, džemai, padažai, spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, gira, likeriai ir saldainiai. Ilgesniam laikymui namų sąlygomis uogos konservuojamos cukruje arba džiovinamos.

Vaistas nuo visų ligų

Bruknėse gausu antioksidantų, tokių kaip flavonoidai, kurie gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais organizme ir sumažinti uždegimą. Šios uogos yra puikus vitaminų C ir K, folio rūgšties, kalio ir mangano šaltinis. Šie elementai yra esminiai normaliai organizmo veiklai. Bruknėse yra daug skaidulų, kurios gali prisidėti prie virškinimo sistemos sveikatos ir kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Mokslininkų tyrimai rodo, kad bruknių vartojimas gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir mažinti širdies ligų riziką. Dėl gausios vitaminų C ir kitų imuninės sistemos stiprinimo elementų bruknių vartojimas gali padėti sustiprinti organizmo gynybines jėgas.

Svarbu laikytis tinkamų higienos taisyklių, kad išvengtumėte puvimo ir išsaugotumėte maksimalią uogų maistingąją vertę. Bruknės yra jautrios, todėl svarbu uogas tvarkyti atsargiai, kad išvengtumėte jų pažeidimo.

Valgyti šviežias uogas arba gerti jų sultis patariama, kai padidėjęs kraujospūdis. Bruknės pasižymi ir antibakteriniu poveikiu. Žalios, mirkytos ir virtos uogos naudingos sergant gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui. Bruknės stabdo karščiavimą, puikiai malšina troškulį. Taip pat jos naudingos sergant žvyneline – oda vilgoma bruknių uogų sultimis ne mažiau kaip 4–5 kartus per dieną.

Bruknės labai tinka nuo avitaminozių. Jos labai gerai varo šlapimą, todėl gali būti vartojamos nuo įvairios kilmės pabrinkimų. Džiovintų uogų nuoviras ir arbata liaudies medicinoje vartojami nuo peršalimų, reumato ir podagros. Tam per dieną reikia suvalgyti apie 3 stiklines šviežių ar mirkytų uogų.

Prasidėjus peršalimo ligoms, norint paspartinti gleivių išsiskyrimą kamuojant kosuliui, rekomenduojama gerti bruknių sultis, sumaišytas su medaus sirupu (po vieną valgomąjį šaukštą 6–8 kartus per dieną). Bruknės naudingos sergant diabetu – sutrintas su cukrumi (nevirtas ir nekonservuotas) bruknių uogas valgyti 3–4 kartus per dieną po šaukštą. Po 10 dienų daryti pertrauką.

Uogos vartojamos ne tik esant vitaminų trūkumui, bet ir kaip regėjimą stiprinanti priemonė. Bruknėse gausu rauginių medžiagų, todėl jos sugeba surišti toksines medžiagas ir įvairius organizme besikaupiančius sunkiuosius metalus.

Naudingos ne tik uogos

Liaudies medicinoje vartojami ir žydėjimo metu surinkti bruknių lapai. Juos kartais pažeidžia grybelis, nuo kurio lapai susisuka ir tampa balsvai raudoni. Tokie lapai gydymui netinka. Bruknių lapai turi glikozido arbutino (iki 7 proc.), flavonolio (iki 0,6 proc.), hidrochinono, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C ir provitamino A.

Tokia biologiškai aktyvių medžiagų gausa lemia jų įvairiopą naudojimą. Džiovintų lapų nuovirai turi antiseptinių ir sutraukiančiųjų savybių, jais dažnai gydomi viduriavimai. Prasidėjus anginai, bruknių lapų nuoviru skalaujama gerklė. Bruknių lapai šiek tiek gydo diabetą, o bruknių lapų nuoviras laikomas vienu geriausių liaudies vaistų nuo reumato.

Bruknių lapų nuovirui gaminti imamas 1 arbatinis šaukštelis lapų ir 2 stiklinės vandens. Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2–4 kartus per dieną 1–1,5 mėn.

Bruknių lapai pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis. Jie vartojami kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti ir apetitą žadinanti priemonė. Rekomenduojama vartoti sergant inkstų akmenlige, nefritu arba cistitu, reumatinėmis ligomis ar podagra, įvairiais artritais, esant pabrinkimams, taip pat sergant tulžies pūslės akmenlige arba cholecistitu.

Arbatai saują bruknių lapų reikia užplikyti 3 stiklinėmis verdančio vandens ir indą sandariai uždengus 10 minučių pavirinti ant mažos ugnies. Gerti po vieną stiklinę 3 kartus per dieną.

Ryte išgertas puodelis bruknių lapų arbatos suteiks žvalumo visai dienai. Bruknių lapų arbata naudinga kraujagyslėms, ji padeda esant ūžesiui ausyse, galvos svaigimui.

Būtina žinoti

Bruknių tyrelės ir sultys nuo seno vartojamos kosmetikoje. Bruknių sulčių kaukės ir kompresai minkština veido odą, naikina spuogelius, sumažina poras. Jie labiau tinka riebiai ir normaliai veido odai.

Uogos renkamos tik prinokusios, pernykščiai lapai skinami balandžio–gegužės mėn., o per vasarą užaugę lapai – rugsėjo–lapkričio mėn.

Bruknių preparatai nevartojami nėštumo metu. Taip pat šių uogų sulčių nerekomenduojama vartoti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige arba gastritu, kai žemas kraujospūdis ar padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat sergant kepenų bei inkstų ligomis.

Bruknes galima laikyti šaldytuve arba šaldymo kameroje. Jos ilgiau išliks šviežios, jei jas sudėsite į uždaromas talpas arba maišelius. Taip pat galite išsivirti arbatos arba pasigaminti vaisinių ledų su bruknėmis. Tai puikus būdas išsaugoti jų naudingąsias savybes ir praturtinti kitus gėrimus ar patiekalus. Bruknes galima džiovinti ir naudoti kaip užkandžius arba pagardus įvairiems patiekalams.

Bruknių uogienė su kriaušėmis

Reikės:

• 1,5 kg bruknių
• 1 kg kriaušių (prinokusių)
• 0,5 kg cukraus
• 200 ml vandens (sirupui)

Bruknes nuplikykite verdančiu vandeniu. Nulupkite kriaušes ir jas susmulkinkite 1–1,5 cm kubeliais. Į puodą pilkite 200 ml vandens, suberkite cukrų, nuolat maišydami kaitinkite, kol ištirps cukrus. Užvirus vandeniui, pavirkite 2–3 min.

Į sirupą sudėkite supjaustytas kriaušes ir virkite 12–15 min. Kriaušės išgriebkite ir į sirupą suberkite prieš tai verdančiu vandeniu nuplikytas bruknes ir jas sirupe virkite 7–8 min. Po to į sirupą su bruknėmis vėl sudėkite kriaušes, pavirkite dar 3–5 min.

Dar karštą uogienę išpilstykite į švarius, iškaitintus stiklainius ir sandariai užsukite steriliais dangteliais. Stiklainius su uogiene apverskite, šiltai užklokite ir palikite visiškai atvėsti.

Į šią bruknių uogienę galima įberti smulkiai supjaustytų aitriųjų paprikų. Tokia aštroka ir saldžiarūgštė uogienė labai tinka prie mėsos patiekalų.

Bruknių čatnis (padažas)

Reikės:

• 1 kg bruknių
• 250 g cukraus
• 1 didelio svogūno
• Aitriųjų paprikų (pagal skonį)
• 1 a. š. imbiero
• 2–3 skiltelių česnako
• 70 ml obuolių acto
• 30 ml ypač tyro alyvuogių aliejaus
• 1 a. š. vanilės
• 1 š. druskos

Bruknes nuvalykite, nuplaukite ir palikite nuvarvėti.

Smulkiai sukapokite svogūnus, puode įkaitinkite aliejų, sudėkite svogūnus ir ant nedidelės ugnies pamaišydami kepkite 10–15 min., kol suminkštės, bet neparuduos.

Smulkiai sukapokite česnakus ir gabaliuką imbiero šaknies.

Smulkiai supjaustykite aitriąsias paprikas. Jei mėgstate aštriau, galite naudoti datulines paprikas (isp. habañero pepper), tik jas pjaustykite su pirštinėms ir po to kruopščiai nuplaukite peilį ir lentelę, ant kurios pjaustėte pipirus. Jokių būdu nelieskite nosies ir akių.

Į puodą suberkite bruknes, cukrų, druską, sumažinkite kaitrą, kad puodas vos burbuliuotų, uždenkite ir pamaišydami virkite 30 min. Į puodą suberkite smulkintus česnaką, imbierą, aitriąsias paprikas, vanilę ir virkite dar apie 30 min. Šaukštu kaskart pamaigykite minkštėti pradėjusias uogas, kad išskirtų daugiau sulčių. Nugraibykite šaukštu susidariusias putas.

Į puodą supilkite actą, užvirkite ir nuimkite nuo ugnies. Paragaukite, ar patinka skonis. Jei kiek per aštru, galite įberti dar šiek tiek cukraus ir maišant vėl užvirti, kad cukrus pilnai ištirptų. Taip cukrus neutralizuos pipirų aštrumą.

Dar karštą padažą išpilstykite į švarius, iškaitintus stiklainius ir užsukite steriliais dangteliais. Stiklainius apverskite, šiltai užklokite ir palikite visiškai atvėsti.