Bruknės Naudojimas Liaudies Medicinoje

Bruknė - žemaūgis visžalis erikinių šeimos krūmokšnis su šliaužiančiais plonais šakniastiebiais, stačiais stiebeliais. Lapeliai kiaušiniški, pliki, odiniai, lygūs. Vaisiai raudoni, sultingi, apvalūs, rūgščiai saldūs su aitroku prieskoniu. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje.

Uogose yra organinių rūgščių, karoteno, vitaminų C, B2, P, glikozidų arbutino ir vakcinino, katechinų, rauginių medžiagų, flavonoidų ir kt.
Bruknės auga spygliuočių miškų pievingose laukymėse. Lapai paprastai renkami pavasarį, iki žydėjimo, uogos - kai sunoksta. Gydymui naudojami iki žydėjimo surinkti, vėdinamoje patalpoje arba džiovyklėje (45 C) išdžiovinti lapai.

Auginimas

Bruknės gerai dauginasi sėklomis. Jos stratifikuojamos 4 mėnesius 4oC temperatūroje. Prieš sodinimą iš dirvos išrinkti piktžolių 

šaknų likučius, žemę išlyginti. Augalus sodinti eilėmis 25-30 cm atstumu, atstumas tarp augalų eilėje - 10-20 cm. Daigai pasirodo 14-ą dieną ir dygsta 42 dienas.

Bruknių sėklos gerai sudygsta labai rūgščioje terpėje. Sėklos geriau sudygsta, naudojant kiminus ir durpes.

Bruknės dauginamos ir vegetatyviniu būdu: žaliais skiepūgliais, šakniastiebiais ir dukteriniais augalais, pradedant nuo pirmos gegužės pusės iki ūglių augimo pradžios. Iš vienmečių ūglių galima paruošti 6-7 cm ilgio skiepūglius ir pasodinti juos į lysvę arba j šiltnamį - j durpes 4-5 cm gylyje, paliekant virš dirvos 2-3 cm viršutinę dalį.

Bruknės gerai dauginamos nuopjovomis šakniastiebių, ant kurių jau yra pumpurų arba sudygusių ūgliukų.

Bruknėms auginti geriausiai tinka lengvos dirvos, turtingos humuso, arba durpingos su rūgščia terpe, patręštos makro- ir mikroelementais. j skurdžią dirvą į 10 kvadratinių metrų įterpti 0,4-0,6 m3 durpių arba komposto, įmaišyti visaverčių mineralinių trąšų, praturtintų mikroelementais, ir 0,6-0,8 kg superfosfato.

Naudojimas

Bruknių uogos ir lapai turi šlapimo išsiskyrimą skatinančių, uždegimą malšinančių ir mikrobus naikinančių savybių. Nuo senų laikų bruknių uogos buvo naudojamos podagros profilaktikai ir gydymui, pradinėse artrito stadijose. Uogos turi baktericidinių, kraujavimą stabdančių, organizmą stiprinančių, apetitą skatinančių savybių.

Bruknių lapų nuoviras vartojamas, gydant peršalimo ligas, reumatinį poliartritą, druskų sankaupas, tulžies pūslės akmenligę, inkstų uždegimą, reumatizmą, cukrinį diabetą. Dažniau naudojami smulkiai supjaustyti lapai, iš jų ruošiamas nuoviras (2 arbatiniai šaukšteliai -400 ml vandens). Gerti po 100 ml 3-4 kartus per dieną (dozė suaugusiems).

Nuo avitaminozės valgomos vandenyje išmirkytos šviežios, džiovintos, su cukrumi arbe be jo virtos uogos.

Liaudies medicina iš džiovintų uogų ir lapų, paimtų lygiomis dalimis, ruošia mišinį vaikams, naktį nelaikantiems šlapimo. 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 10 minučių, kad nusistovėtų, atvėsinti, nukošti. Pusę paruošto antpilo išgerti per dieną, likusią dalį - vakare.

Bulgarų liaudies medicina rekomenduoja bruknių uogas vartoti kaip šlapimo išsiskyrimą skatinančią priemonę, sergant reumatizmu,
podagra, ir išblaivinimui nuo alkoholinio apsvaigimo. Bruknių lapus galima naudoti vietoje meškauogių.

Vokietijoje bruknių lapų nuoviras ir antpilas naudojami, gydant šlapimo pūslės uždegimą.

Austrijos žiniuoniai mano, kad bruknių lapai dezinfekuojančiai veikia šlapimtakius. Lenkijoje bruknės naudojamos kaip uždegimą slopinanti, bakterijas naikinanti ir diuretinė priemonė.

Ukrainoje bruknių vanduo su medumi vartojamas, gydant plaučių tuberkuliozę, ypač kosint su krauju. Šviežias, raugintas ir virtas bruknes rekomenduojama valgyti, sergant hipoacidiniu gastritu, kolitu, poliartritu ir inkstų uždegimu.