Bruknių nauda organizmui

Bruknė (lot. Vaccinium vitis-idaea) - tai iki 30 cm aukščio užaugantis nuolat žaliuojantis krūmokšnis. Lapai kiaušiniški, elipsiški, stori, buki. Apatinė pusė taškuota, padengta rausvomis liaukutėmis. Žiedai sukrauti kekėse, turi silpną kvapą. Jie baltos ar rausvos spalvos. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Dažnai vasaros pabaigoje žydi antrąkart. Vaisius – apvali, sultinga, raudona uoga. Ir pasirodo bruknės maistingumu ir vitaminingumu lenkia daugelį šviežių rudens gėrybių.

• Naudinga šviežias uogas valgyti arba gerti sultis, kai padidėjęs kraujospūdis. Mėlynės mažina kraujospūdį.

• Bruknės pasižymi ir antibakteriniu veikimu. Bruknėse esančios veikliosios medžiagos ypač veiksmingai naikina puvimo, vidurių šiltinės ir pūlinių bakterijas, taip pat ir daugelį parazitinių grybelių

• Šviežias bruknes valgyti ar jų sultis gerti patariama po sunkių ligų bei operacijų organizmo stiprinimui.

• Žalios, mirkytos ir virtos uogos naudingos sergant gastritu, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui (žalios ir virtos uogos didina skrandžio sulčių rūgštingumą).

• Bruknės stabdo karščiavimą, puikiai malšina troškulį.

• Bruknės naudingos sergant žvyneline - oda vilgoma bruknių uogų sultimis. Tai rekomenduojama daryti ne mažiau kaip 4-5 kartus per dieną.

• Šviežios ar džiovintos uogos rekomenduojamos po chemoterapijos, kad neišsivystytų disbakteriozė ir kad būtų apsaugomas inkstų epitelis nuo žalingo medikamentų poveikio.

• Norint paspartinti gleivių išsiskyrimą kamuojant kosuliui, rekomenduojama gerti bruknių sultis, sumaišytas su medaus sirupu (po vieną valgomąjį šaukštą 6-8 kartus per dieną).

• Bruknės naudingos sergant diabetu - sutrintas su cukrumi (nevirtas ir nekonservuotas) bruknių uogas valgyti 3-4 kartus per dieną po šaukštą. Po 10 dienų daryti pertrauką.

• Uogos paprastai vartojamos esant vitaminų trūkumui bei kaip regėjimą stiprinanti priemonė. Bruknių kasdien būtina valgyti žmonėms, kurie dirba "įtempę akis", ilgai sėdintys prie kompiuterių.

• Bruknėse yra gausu rauginių medžiagų, todėl jos sugeba surišti toksines medžiagas ir įvairius organizme besikaupiančius sunkiuosius metalus.

• Bruknių lapai - pasižymi šlapimą varančiomis, sutraukiančiomis savybėmis, todėl padeda netgi viduriuojant. Bruknių lapų nuoviras bei užpilas vartojami kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti ir apetitą žadinanti priemonė. Jų rekomenduojama gerti sergant inkstų akmenlige, nefritu arba cistitu, reumatinėmis ligomis ar podagra, įvairiais artritais, esant pabrinkimams, o taip pat sergant tulžies pūslės akmenlige arba cholecistitu. Saują bruknių lapų reikia užplikyti trimis stiklinėmis verdančio vandens ir indą sandariai uždengus 10 minučių pavirinti ant mažos ugnies. Gerti po vieną stiklinę tris kartus per dieną.

• Ryte išgerta arbata su bruknių lapais - suteiks žvalumo visai dienai.

• Bruknių lapų arbata naudinga kraujagyslėms, esant ūžesiui ausyse, galvos svaigimui.

• Bruknių lapų arbata gerina inkstų veiklą, tirpdo druskas, švelnina inkstų uždegimo simptomus. Taip pat bruknės pasižymi stipriu šlapimą varančiu poveikiu.

• Reguliariai vartojant bruknių lapų antpilo druskos beveik nesikaupia - bruknių lapų antpilas: šaukštą susmulkintų bruknių lapų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite.

• Bruknių tyrelės ir sultys nuo seno yra vartojamos kosmetikoje. Bruknių sulčių kaukės ir kompresai minkština veido odą, naikina spuogelius, sumažina odos poras. Jie labiau tinka riebiai ir normaliai veido odai.

• Geriant bruknių sultis padidėja šlapimo rūgštingumas - dėl to jos puikiai padeda sergantiesiems šlapimo pūslės bei šlapimtakių infekcinėmis ligomis, bruknių uogų sultys sustiprina antibiotikų ir sulfanilamidinių preparatų veikimą.

• Bruknių kaukė riebiai veido odai - šviežias bruknių uogas sutrinti į košelę, ištepti veido odą ir palaikyti 15 minučių. Po to nuprausti veidą vėsiu vandeniu. Taip pat galima valyti veidą šviežių bruknių sultimis.

Bruknių sudėtis

Bruknių uogose yra 5,1–8,4 % cukraus (bruknių cukrus yra ypatingas, nes jame yra tik bruknėms būdingos maltozė), 2,3–2,9 % organinių rūgščių, o iš jų - citrinos, obuolių, benzoinės (nuo jos priklauso uogų išsilaikymas), oksalo, acto, glioksilo, pirovyno, oksipirovyno.

Bruknėse gausu vitaminų - C – 11–21 mg %, B1 – 0,02 mg %, B2 – 0,02 mg %, PP, karotino. Yra jose ir glikozidų - vakcinino (iki 0,1%), arbutino, ideinchlorido, likopino, zeaksantino; 0,49% rauginių medžiagų, 0,6 % lavanolio.

Bruknių sėklose yra iki 30 % riebalų, lapuose – 5–9 % glikozido arbutino, hiperozido, 0,5–0,6 % flavonolio, hidrochinono, ericinolio ir erikolino, bei organinių rūgščių – galinės, elaginės, chino, vyno ir ursolo.

Gausu bruknėse ir mineralinių medžiagų ir mikroelementų – geležies, kalio, kalcio, magnio, fosforo, mangano, arseno, švino, o ypač vario - 14–15 %.

100 gr bruknių - 55 kcal, angliavandenių - 12 g.

Ką vertėtų žinoti renkant bruknes?

Bruknės renkamos ne anksčiau kaip rugpjūčio antroje pusėje arba rugsėjo mėnesį, kai gerai nunoksta.

Bruknes vertėtų rinkti tik gerai prinokusias bei neapsigauti nuskintos pusžalės bruknės, tarsi ir bestovint prisirpsta, tačiau netenka pusės naudingumo.

Vaistinė žaliava - vartojami bruknių lapai ir uogos.

Lapus galima skinti du kartus - pavasarį ir rudenį. Pavasarį - balandžio-gegužės mėnesiais - skinami pernykščiai lapai. Rudenį - rugsėjo-lapkričio mėnesiais - skinami per vasarą užaugę lapai. O va vasarą, berenkant uogas, nevertėtų priskinti ir lapų - tokie lapai vaistinei žaliavai netinka, nes džiovinant patamsėja.

Lapai paprastai renkami 5-8 cm ilgio šakutės. Džiovinimui paskleidžiama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar specialiose džiovyklose ne aukštesnėje 40 C temperatūroje. Išdžiovinus lapai nuo šakučių nubraukiami, likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio.

Uogos džiovinamos krosnyje ar džiovykloje 50-60 laipsnių temperatūroje.

Gydymo tikslais žolelių arbatos, taip pat ir bruknių, rekomenduojamos gerti be cukraus.

Bruknių laikymas - bruknės žiemai

Bruknės priskiriamos prie ilgai negendančių uogų, nes jose yra daug benzoinės rūgšties, kuri tiesiogiai veikia pelėsių ir mielių grybelius, todėl apsaugo bruknes nuo rūgimo ir pelėsio.

Bruknių uogos turėtų būti laikomos švariame inde bei vėsioje patalpoje.

Bruknes tinka džiovinti, džiovintos bruknės paprastai naudojamos vietoje razinų arba vitamininei arbatai.

Bruknės šaldomos, šaldiklyje (iki –18 °C).

• Šaldytuve gerai laikysis ir emaliuotame ar molio inde mediniu grūstuvu sugrūstos bruknės. Viršų reikia šiek tiek paslėgti lėkštute ir akmenėliu, kad susidariusios sultys apsemtų visą masę. [P a r a š ė: Ilona].

• Sveikas, gerai prsirpusias bruknes suberkite į švarų butelį, užpilkite šviežiu šaltinio vandeniu, užsukite ir pastatykite į šaldytuvą. Laikysis puikiai, ilgai nepraras naudingųjų savybių.

Beje, dar viena priežastis nerinkti pusžalių bruknių - sutrintos prinokusios bruknės stiklainyje gerai išsilaikys visą žiemą, o stiklainiai, kuriuose bus žalių arba dirbtinai sunokintų uogų - pradės rūgti bei gesti.

 SOS

• Bruknių preparatai nevartojami nėštumo metu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui bei nevertėtų naudoti ilgiau kaip 3 savaites, reikėtų daryti pertraukas.

• Bruknių ir šių uogų sulčių nerekomenduojama vartoti arba atsargumo priemonių turėtų imtis žmonės, sergantys skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige arba gastritu, kai sumažėjęs kraujospūdis, kai yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat sergantieji kepenų ligomis bei inkstų ligomis.

• Populiarusis bruknių morsas, atvirkščiai nei bruknių arbata - skatina uratų ir oksalatų susidarymą inkstuose.

• Bruknių lapų arbata nepatariama piktnaudžiauti ir vyrams – jos perteklius gali pažadinti lėtines šlapimo sistemos organų ligas, neigiamai veikti lytinę funkciją.

• Bruknių lapų arbata ir uogų morsas – netinkami gėrimai, jei jūsų žemas kraujospūdis.

Įdomybės

• Bruknė, kaip augalas, yra vandens stichijos augalas, priklausantis Vėžio, Skorpiono ir Žuvies ženklams, yra valdoma Saturno planetos.
• Šiaurės Amerikoje iš bruknių gaminamas ir yra labai populiarus vynas.
• Iš bruknių gali būti gaminami dažai audiniams (iš stiebų – geltona, iš uogų – raudona spalva).