Levandos dažnai sodybose auginami ir labai naudingi augalai. Levandos atpalaiduoja raumenų spazmus ir malšina jų skausmus. Šiuos augalus galima panaudoti ir kaip antidepresantus bei priemones, padedančias malšinti migrenos skausmus ir gydyti nemigą.

Vaistinės melisos yra panašios į mėtas, tačiau jų skonis ir aromatas yra kitoks, panašus į citrinų.

Pipirmėtėse gausu mentolio. Tai ne tik prieskoninis, bet ir vertingomis gydomosiomis savybėmis pasižymintis augalas. Pipirmėtės veiksmingai atpalaiduoja spazmus ir malšina įvairius skausmus.

Vienas sąžiningas, paslaugus ir nepaprastai daug žinių turėjęs žolininkas ši augalą vadino «gerai patikrintu ir labai efektyviu». Tas augalas - tai mažoji ožiažolė, stebėtinai nereiklus ir gyvybingas salietrinių šeimos augalas.

Čiobreliai, kaip ir bazilikai, kulinarijoje vartojami prieskoniniai augalai. Čiobreliais efektyvu gydyti uždegimines burnos ir gerklės bei viršutiniųjų kvėpavimo takų ligas. Čiobrelių preparatai padeda atsikosėti. Sergantiems peršalimo ligomis naudinga gerklę skalauti čiobrelių arbata ar nuoviru.

akažolės – patys smulkiausi grikinių šeimos vienametis 5–40 cm aukščio augalai, gausiai paplitę ir augantys visur. Kaip gydomosios priemonės takažolės minimos jau senovės gydytojų Hipokrato, Dioskorido ir Galeno moksliniuose veikaluose.

Vaistams vartojama viršutinė stiebų dalis su žiedynais (žolė), o kartais ir šaknys. Paskleista plonu sluoksniu žolė džiovinama sausoje gerai vėdinamoje vietoje, dažnai pavartant. Paprastoji rykštenė skleidžia malonų aromatą, kuris džiovinant susilpnėja. Sausa žolė yra kartoko sutraukiančio skonio. Vartotina dvejus metus.

Liaudies medicina taukių preparatus dažniausiai naudoja įvairioms atramos ir judėjimo aparato traumoms ir susirgimams, kaulų lūžiams, sumušimams ir išnirimams, artritui, osteochondrozei, osteomielitui, kaulų tuberkuliozei, artrozei, podagrai, reumatiniams sąnarių pakenkimui, antkaulio uždegimui, opoms ir žaizdoms gydyti.

Nuo gilios senovės čiobreliai buvo garbinami, laikomi dieviškąja žole, kuri gali sugrąžinti žmogui ne tik sveikatą, bet ir gyvenimą.

Mano močiutė labai saugojo šiuos augalus, nes jie yra vieni iš nedaugelio, gydančių kepenų cirozę. Būtent tokia diagnozė kažkada supažindino mane su viena nuostabia moterimi ir smarkiai pakeitė mano požiūrį į gyvenimą.

Augalas pavadintas graikų filosofo Palemono vardu. Senovės Graikijoje palemonas buvo vartojamas kaip vaistinis augalas. Palemonu graikai gydydavo gyvūnų įkandimus ir sergančiuosius dizenterija. Europos vaistinėse XIX amžiuje palemono milteliai buvo vartojami  kaip priemonė nuo pasiutusių gyvūnų įkandimų.