Ožiažolė nuo daugybės ligų

Šis augalas įtrauktas į valstybines Šveicarijos ir Vokietijos farmakopėjas.

Vienas sąžiningas, paslaugus ir nepaprastai daug žinių turėjęs žolininkas ši augalą vadino «gerai patikrintu ir labai efektyviu». Tas augalas - tai mažoji ožiažolė, stebėtinai nereiklus ir gyvybingas salietrinių šeimos augalas. Auga tvirtose akmeningose dirvose, pamiškėse ir miško pievelėse. Ožiažolę išrauti su šaknimis beveik neįmanoma, ji labai kibiai «sėdi» žemėje, lėtai, metų metais kaupdama vertingas bioaktyvias medžiagas: poliacetilo ir aromatinius junginius, benzoino ir acto rūgštis, eterinius ir riebius aliejus, terpenoidus, saponinus, dervas, fenolius, kumarinus, flavonoidus, cukrus, proteinus, taip pat kartųjį glikozidą pimpineliną. Dėl labai efektyvių junginių gausos mažosios ožiažolės plačiai naudojamos liaudies medicinoje. Tiesa, jos buvo kiek primirštos dėl susižavėjimo antibiotikais. Lėčiau negu žinomas trichopolis, tačiau patikimiau, ožiažolių antpilas naikina trichomonadas šlapimo ir lytinėje sferoje, reguliuoja gimdos vamzdelių praeinamumą, naudingas, gydant adneksitą, kolpitą, mastopatiją, cistas, miomą, eroziją, nevaisingumą.

Ožiažolių nuoviras ruošiamas taip: 1 valgomąjį šaukštą smulkintos žolės ir šakniastiebių užpilti litru vandens. Vandens vonelėje pavirinti 10 minučių. Vartoti po 100 g 4 kartus per dieną po valgio. Naudinga daryti apsiplovimus su švirkštyne, naudojant šį antpilą.

Spiritinė trauktinė ruošiama taip: 100 g žolės ir šakniastiebių užpilti 500 g degtinės.

Laikyti 2 savaites, periodiškai supurtyti. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną, praėjus 15 minučių po valgio. Kursas - 1 mėnuo.

Po mėnesio kursą pakartoti. Didesnį efektą, gydydami moters šlapimo ir lytinę sistemą, gausite, kaitaliodami mažųjų ožiažolių antpilo ir trauktinės vartojimą su apskritalapių kriaušlapių antpilu, kuriame yra retų, bet būtinų moteriškoms (ir vyriškoms) infekcijoms gydyti iridoidinių glikozidų. Oficialioji medicina pripažįsta mažųjų ožiažolių naudą, gydant bronchitą, pneumoniją, laringitą, bronchinę astmą.

Bulgarijoje stiprus ožiažolių antpilas naudojamas, gydant vitiligo ir šviesinant pigmentines dėmes. Ankstyvą pavasarį iš ožiažolių lapų ruošiamos vitamininės salotos. Aromatinės ir aštraus skonio šaknys, šakniastiebiai naudojami mėsos ir žuvies patiekalams pagardinti. Štai kokios puikios tos ožiažolės!

Gegužės mėnesį vėl pradėsiu rinkti ožiažoles. Jos neįtrauktos į Raudonąją knygą, gana plačiai paplitę gamtoje. Tačiau, siekiant išsaugoti šią vaistažolių rūšį ateities kartoms, geriau neliesti ožiažolių šaknų su priešakniniais lapais.
 

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.