Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Žolelių Paslaptys » Vaistažolės

Ramunėlė Ir Jos Gydomosios Savybės

Ramunėlė Ir Jos Gydomosios Savybės

1. Ramunėlė ir jos apibūdinimas

Vaistažolės šeima: Astriniai (graižažiedžai)- Asteraceae Dumort (Compositae Giseke)

Vaistažolės sinonimai: ramunė, tikroji ramunėlė, vaistinė ramunėlė, remulė, remunė, ramulė, ramulis, ramuliukai, marūna, moterūnė.

Botaninis vaistažolės pavadinimas: Vaistinė ramunė (Matritricaria recutita L.) -(Chamomilla recutita (L) Rauschert)

Žodžio “ramunė” etimologija kilusi iš Senovės Romos. Iš lotynų kalbos išvertus romanus, reiškia romėnas. Šiuo laikotarpiu vaistažolė ramunėlė, oficialiai medicinos pripažinta daugiau negu 25 pasaulio šalyse.

Vaistažolė ramunėlė yra vienmetis, neaukštas žolinis augalas, kuris žydi gegužę-rugpjūtį. Jos vaisius yra matinis, blizgantis, pilkas, gelsvas, 0,7-1,2 mm ilgio, 0,2-0,4 mm pločio lukštavaisis. Vaistažolė dauginasi sėklomis- vienas augalas jų užaugina beveik 30000.

Ramunėlė yra vienmetis 10-40 cm aukščio aromatingas augalas. Jos šaknis yra liemeninė, plona, šakota bei šviesiai ruda. Stiebas- stačias plikas, dažnai šakotas ir tuščiaviduris. Jos lapai yra pražanginiai, pailgi (1,5-6 cm ilgio bei 0,5-2 cm pločio), bekočiai ( 2-3 kartus ) plunksniškai suskaldyti- skiltys siaurai linijiškomis, smailiomis viršūnėmis. Vaistažolės stiebas bei šakutės baigiasi graiželiniais žiedais. Graižiai yra nedideli (18-25 mm skersmens), ilgakočiai, susitelkę į skėtiškas kekes stiebo ir šoninių šakų viršūnėse. Kraštutiniai graižo žiedai yra liežuviški, balti, kai baigia žydėti neretai būna nulinkę žemyn, viduriniai – dvilyčiai, o vamzdeliai- geltoni ir malonaus kvapo.

Vaistažolė ramunėlė yra kilusi iš Amerikos. Į Europą ramunėlė pateko kaip piktžolė. Ji yra paplitusi tam tikrose regionuose (šalyse): Europoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Mažojoje Azijoje, Rusijos europinėje dalyje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje.

Lietuvoje vaistažolė auga laukuose, pakelėse, dykvietėse, bergždynuose, šiukšlynuose, soduose, daržuose bei prie sodybų. Tačiau Lietuvoje natūraliai auganti ramunėlė aptinkama vis rečiau. Farmacijos pramonei labai trūksta ramunėlių žaliavos, todėl rekomenduojama, turintiems sodą arba žemės plotelį, auginti ramunėles.

Vaistažolė ramunėlė – Matricaria recutita (astrinių arba graižažiedžių šeima): aukštis 15-50 cm, žydi gegužę- rūgpjūtį, vienametė. Vieta: kelkraščiai, grūdinių augalų laukai, dykvietės, tėvynė- Viduržemio pajūrio rytinės dalies šalys, paplitusi visame pasaulyje. Savybės: patrynus žiedai kvepia, auga molingose žemėse, jau nuo senų laikų naudojamas gydomasis augalas; rožiniai vamzdiški žiedai.

Ramunėlėms auginti parenkamos atviros ir saulėtos vietos, lengvo priemolio arba priešsmėlio nepiktžolės dirvos. Priešsėlis- tai pūdymas, žieminiai javai arba kaupiamieji. Vaistažolė yra dauginama sėklomis. Ji sėjama eilėmis, 60-70cm tarpueiliais: 100 m² reikia užsėti 20-30 sėklų. Prieš sėjant jos maišomos su smėliu 1:5 arba 1:8. Vaistažolių ramunėlių sėklas galima sėti:

■ kai sėjami žiemkenčiai- vasarinė sėja; iki žiemos susiformuoja lapų skorelė, augalai gerai peržiemoja, pradeda žydėti gegužės pabaigoje;

■ prieš pat žiemą - rudeninė sėja; augalai sudygsta anksti pavasarį, pradeda žydėti birželį;

■ pavasarį - pavasarinė sėja; augalai pradeda žydėti liepą.

Vasarą ir pavasarį sėjomos ramunėlių sėklos neužžeriamos, tik privoluojamos, sudygsta po 8-10 dienų; rudenį ramunėlių sėklos- užžeriamos 0,5 cm storio žemių sluoksniu. Rekomenduojama vaistažolę sėti, kai sėjami žiemkenčiai arba vėlai rudenį, prieš užšąlant. Dėl savaiminio išsisėmo toje pačioje vietoje ji turėtų augti 2-3 metus, o prižiūrėti reikėtų tokiu būdu: tarpueilių purenimas bei piktžolių ravėjimas.

Vaistažolės ramunėlės žaliava yra žiedai. Žiedai yra renkami sausą ir giedrą dieną, kai liežuvėlio formos žiedai yra horizontalūs, vamzdeliniai tik pradeda žydėti. Nuskintus vaistažolės žiedynus padžiauti per 2-3 valandas, jog jie nekaistų bei nepajuoduotų. Žiedai džiovinami palėpėse, gerai vėdinamoje patalpoje) arba šildomojoje džiovykloje 30-35 ° C temperatūroje.

Išdžiūvę vaistažolės žiedai yra malonaus kvapo, žalsvai geltoni bei silpnai kartaus skonio. Ramunėlės žiedynuose kaupiasi mėlynos spalvos eterinis aliejus (azulenas), kurio cheminė sudėtis gana įvairi (chamazulenas, terpenas, seksviterpenas, izovalerijono rūgštys ir kt.). Taip pat žieduose yra flavonoidų (apigenino, kvercetino), karčiųjų mineralinių medžiagų, sakų, gleivių, kumarino, vitamino C, beta, karoteno, cholino ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Vaistažolės ramunėlės poveikis yra priešuždegiminis, priešpazminis, raminamasis, antiseptinis, antialerginis, gydantis žaizdas, tulžį varantis ir karminatyvinis.

2. Ramunėlė ir jos gydomosios savybės

Jau senovės egiptiečių užrašuose galima rasiti parašyta apie ramunėles. Dėl gražių ramunėlių žiedų egiptiečiai ją skyrė saulei ir dievino dėl gydomųjų savybių. Vertinami ir vaistinės ramunėlės lapeliai, kurie skleidžia, panašų į obuolių aromatą, bet jų skonis yra karčiai aitrus. Nuo seno geriama raminanti bei atpalaiduojanti ramunėlių žiedų arbata.

Vaistažolė ramunėlė - tai viena iš labiausiai žinomų bei dažniausiai vartojamųjų vaistinių augalų. Ramunėlės žiedus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, Antikos mokslininkai ir gydytojai. Vieni iš žinomiausių būtų Hipokratas ir Dioskoridas, kurie savo pacietams patarė ir patys gydė, ramunėlių žiedais, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą.

Vaistažolė ramunėlė pasižymi atitinkamomis gydomosiomis savybėmis, gydomosiomis tam tikrus organus bei palaiko sveikatos kokybę:

■ gydo širdies ir kraujagyslių ligas;

■ padeda esant kraujavimui iš nosies;

■ gydo kepenų ligas;

■ gydo inkstų ligas;

■ gydo šlapimo ligas (pvz., cistitas,t.y., šlapimo pūslės uždegimas);

■ gydo tulžies ligas;

■ gydo galvos skausmą arba migreną;

■ gydo ūminius skrandžio ir žarnyno gleivinių uždegimus dažniausiai virusinės kilmės;

■ gydo kvėpavimo takų uždegimą:

■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;

■ gydo kasos ligas;

■ gydo gastritą;

■ gerina medžiagų apykaitą;

■ gydo rėmenį;

■ gydo radikulitą;

■ malšina skausmus;

■ gydo kaulų ligas;

■ gydo kolitą;

■ gydo viduriavimą;

■ gydo vidurių užkietėjimui (ir chronišką vidurių užkietėjimą);;

■ padeda esant apetito stokai;

■ naikina mikroorganizmus ir bakterijas (pasižymi antiseptiniu poveikiu);

■ gerina skrandžio ir žarnyno virškinimo liaukų veiklą (pagerėja virškinimas, geriau pasisavinamas maistas);

■ gydo bronchinę astmą;

■ gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaliges;

■ gydo plaučių ligas;

■ gydo reumatą;

■ gydo sąnarių ligas;

■ padeda lūžus kaulams;

■ lėtina alergines rekcijas;

■ greitina audinių regeneraciją bei gijimą;

■ gydo gripą ir peršalimą;

■ gydo moterų negalavimus (dismenorėjiniams (menstruacijos) skausmams (vartojamos ginekologijoje);

■ gydo vyrų ligas (pvz., prostatą);

■ gydo hemorojų;

■ saugo odą bei gydo odos ligas: egzema, pūliniai ir votys (arba furunkulas)

■ padeda saulės nudegintai arba nušalusiai odai;

■ gydo rentgeno spindulių nudegimus;

■ gydo odos ligas;

■ padeda sunkiai gyjančioms žaizdoms;

■ gydo pažeistą burnos gleivinę;

■ gydo ausų ligas;

■ vartojama dantenoms skalauti;

■ gydo anginą (tonzolitą);

■ gydo skydliaukę;

■ gydo avitminozę bei hipovitaminozę;

■ stiprina imuninę sistemą (imunitetą);

■ gydo burnos, ryklės ligas ( pvz., faringitas- tai ryklės gleivinės uždegimas);

■ padeda, kai prakaituoja (arba iššutimai) bei tinsta kojos ir rankos;

■ gydo podagrą ;

■ gydo artrozę (lėtinė degeneracinė progresuojanti sąnarių liga, kylanti dėl sąnario kremzlės distrofijos, sukeliančios sąnarinio kaulų paviršiaus pakitimus, kiaulinių išangų susidarymą bei bendrą sąnario deformavimąsi);

■ gydo onkologines ligas;

■ vartojama inhaliacijos (gydymas šiltais arba karštais garais prisotintais lakiomis aromatinėmis gydomosiomis medžiagomis) arba skalavimams;

■ padeda prakaito išskyrimui;

■ stiprina organizmą;

■ valo organizmą;

■ vartojama esant žaizdoms;

■ mažina dujų susidarymą virškinimo trakte, vidurių pūtimą (meteorizmas) ir gerina virškinimo trakto veiklą;

■ pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis;

■ stiprina nervų sistemą (ramina bei mažina įtampą) bei padeda esant nervo uždegimui;

■ stiprina organizmo atsparumą aplinkos poveikui,infekcijoms ir padeda sergant infekcinėmis ligomis;

■ vartojama pediatrijoje (gydo vaikų ligas);

■ vartojama akims skalauti;

■ vartojama klizmoms (daromis ramunėlių užpilo klizmos);

■ daromos jų (ramunėlių) vonios vaikams (juos ramina bei vaiko kūnas kvepia maloniu ramunėlių) aromatu;

■ stiprina plaukus;

■ gydo nutukimą;

■ padeda, kamuojant pagirioms (nuo alkoholio).

Kaip matome, vaistažolė ramunėlė gydo ir apsaugo nemažai žmogui gyvybiškai svarbių organų. Dažnai žmonės nesusimąsto, pirkdami vaistinius medikamentus (vaistus), jog geriau pradėti gydymą žolelių pagalba. Gamta- tai svarbi mūsų gyvenimo dalis, o atitrūkimas nuo gamtos dažnai sąlygoja žmonių sveikatos pablogėjimą. Kartais keliame sau klausimą: “Kodėl žmonės anksčiau buvo stipresni bei atsparesni ligoms”. Galbūt, jog žmonės buvo artimi gamtai ir naudojosi jos ištekliais?………….

3. Ramunėlės gydomieji produktai

Pagrindiniai vaistažolės ramunėlės gydomieji produktai yra užpilai, nuovirai, aliejus bei tinktūros. Ramunėlė yra vartojama kulinarijoje.

Užpilai

Gaminant užpilus geriausiai panaudojamos minkštų, žalių arba žydinčių augalų dalių savybės. Gydomasis užpilas gaminamas iš pilno šaukštelio vienos rūšies džiovintų žolelių arba 2 šaukštelių džiovintų žolelio mišinio (šviežių žolelių reikia padvigubinti) bei 175 ml verdančio vandens.

Komponentai: 1 šaukštelis džiovintų arba 2 šaukšteliai smulkintų šviežių žolelių, 175 ml verdančio vandens;

Gaminimas: Suberti smulkintas žoleles į puodelį arba arbatinuką bei užpilti verdančiu vandeniu, palikti stovėti 10 minučių uždengus, jog neišgaruotų eteriniai aliejai ir prieš naudojant užpilą reikia nukošti.

Nuovirai

Gaminant nuovirus reikia 1 šaukštelio džiovintų arba 2 šaukštelių šviežių žolelių ir 750 ml vandens. Būtina naudoti plieninį arba emaliuotą ketaus puodą, nes aliuminis gali sureaguoti su puodo turiniu bei sugadinti nuovirą.

Verta pabrėžti, jog aliuminio organiniai junginiai patekę ant odos gali sukelti skausmingus nudegimus. Jeigu didelis aliuminio kiekis patenka per kvėpavimo takus arba burmą arba jeigu į organizmą aliuminis patenka ilgą laiką- ši medžiaga kaupiasi plaučiuose, kepenyse, inkstuose, raumenyse, kauluose ir smegenyse. Nuolatinė aliuminio koncentracijos patekimas sąlygoja organų pažeidimą.

Komponentai: 1 šaukštelis vienos rūšies džiovintų žolelių ar jų mišinio, arba du šaukšteliai šviežių žolelių, 750 ml vandens;

Gaminimas: suberti smulkintas žoleles į prikaistuvą ir užpilti vandeniu, uždengti puodą dangčiu, užvirinti vandenį, virti nustatę silpną kaitrą 15-20 minučių, nuovirą nukošti ir padalyti į 3 dalis, jas sunaudojant per dieną.

Svarbu pabrėžti, kad čia yra tik atskiros žolelės, kaip šiuo atveju, ramunėlės nuoviras ir užpilas. Tačiau visada reikia orientuotis ir žiūrėti atskirai į pateiktą gydomąjį receptą- t.y. , kad orientuotis į kiekvieno recepto pateikiamą konkrečią dozę;

Atminkite, jog gydomuosiuose receptuose yra pateikiami dažniausiai džiovintų vaistažolių dozės, o ne šviežių vaistažolių dozės.

Ramunėlių aliejus. Šis aliejus išgaunamas iš vaistažolės žiedų.Ramunėlių aliejus pasižymi priešalerginiu, antiseptiniu, mažinančiu spazmus, gydančiu žaizdas, priešuždegiminiu, tulžį varančiu poveikiu. Tai puiki priemonė,gerinanti audinių regeneraciją.

Tinktūros

Gydomosios vaistažolių savybės išsaugomos iš vandens ir žolelių mišinio gaminant preparatą, vadinamą tinktūra. Alkoholis, veikiantis kaip konservantas, padeda išsaugoti žoleles ne sezono laikotarpiu. Tinktūros galiojmo laikas yra metai arba 12 mėnesių.
Svarbu pabrėžti, jog tinktūros yra stipresnės už nuovirus bei užpilus- jos turi būti naudojamos mažais kiekiais. Visada būtina atsižvelgti į nurodytą konkrečią dozę. Tinktūros gali būti įvairaus stiprumo, nusipirkus buteliuką, reikia perskaityti vartojimo instrukciją.

Komponentai: 200 g džiovintų žolelių (šviežas vaistažoles reikia sudžiovinti, jog tinktūroje būtų mažiau vandens), 1 litras 37,5% degtinės;

Gaminimas: susmulkinti vaistažoles, suberti į sterilų, didelį, uždaromą stiklainį, užpilti vaistažoles alkoholiu, jog būtų visiškai apsemtos, stiklainį uždaryti ir laikyti 2 savaites atokiai nuo tiesioginės saulės šviesos, retkarčiais supurtant, nukošti mišinį per muslino skiautę, tada vėl per nubalintą kavos filtrą, supilti į sterilų tamsaus stiklo butelį, pažymėti etikete preparato pavadinimą, komponentus, pagaminimo datą bei laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje.

Ramunėlė kulinarijoje. Ramunėlių džiovintų žiedų arbata pasižymi ne tik raminančiomis, bet ir tonizuojančiomis savybėmis, todėl galima sumaišyti šaltą ramunėlių arbatą su obuolių sulčių punšu arba pasigaminti sirupą bei naudoti gaiviesiems gėrimams ruošti. Ramunėlės puikiai dera prie obuolių ir kriaušių skonio, šalta ramunėlių žiedų arbata naudojama gaminant želė ir putėsius. Manzanilla cheresas, patiekalas prieš valgį kaip aperatyvas. Ramunėlių dedada ir į “žolelių” alų.

Ramunėlės džiovinamos surištos puokštelėmis. Arbatoms bei pagardams yra naudojami ramunėlių žiedai ir lapeliai: Įberti į puodelį ir užpilti verdančiu vandeniu. Ramunėlių arbata gerina virškinimą, slopina pykinimą, pasižymi antiseptinėmis savybės. Verta pabrėžti, jog ramunėles ir jų arbatą šaldyti netinka.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar

TAIP PAT SKAITYKITE:
21.01.2021 laikas 20:20 Pipirmėtės (Mentha x piperita) liaudies medicinoje
Pipirmėtėse gausu mentolio. Tai ne tik prieskoninis, bet ir vertingomis gydomosiomis savybėmis pasižymintis augalas. Pipirmėtės veiksmingai atpalaiduoja spazmus ir malšina įvairius skausmus.

Skaityti daugiau

31.03.2019 laikas 13:09 Nerafinuotas kokosų riešutų aliejus
Kokosų aliejuje dominuojančios laurino sočiosios riebalų rūgšties dėka, aliejus ir yra baltos spalvos, tvirtos konsistencijos ir turi antibakterinių, antivirusinių, uždegimą malšinančių savybių. Aliejus ypač minkština ir drėkina odą, apsaugodamas nuo išdžiūvimo. Sudėtyje esantis vitaminas E , užkirs...

Skaityti daugiau

07.08.2020 laikas 21:13 Vaistinė Gelsvė. Gelsvės Poveikis (Levisticum Officinale)
Vaistinė gelsvė (lot. Levisticum officinale) - tai daugiametis, 100 - 140 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis su gelsvai ruda žievele, storas, mėsingas, šakota šaknimi su daugeliu pridėtinių pumpurų. Stiebas stačias, apvalus, tuščiaviduris, plikas, vagotas, smulkiais išilginiais dryžiais. Lapa...

Skaityti daugiau

16.10.2020 laikas 21:16 Naudingos Gydomosios Uogos Šaltalankiai
Vasarą pasibaigia saldžių vasarinių uogų sezonas, tada reikia prisiminti uogas, kurios prinoksta vasaros pabaigoje ir rudenį. Daugelyje rudeninių uogų gausu naudingųjų medžiagų ir vitaminų, kurie aprūpins organizmą ilgiems rudens ir žiemos menesiams....

Skaityti daugiau

01.06.2020 laikas 19:42 Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) Ir vaistažolių nauda
Medicinos istorijoje dilgėlė yra labai įdomi todėl, kad ji gydymui buvo naudojama labai netradicine forma. Norėdami išsigydyti odos ligas, artritą, žmonės pliekdavo save su dilgėle. didžioji dilgėlė, dilgėlių nauda, dilgėlių pašalinis poveikis, dilgėlių gerosios savybės, koks dilgėlių poveikis orga...

Skaityti daugiau