Augalai. Didžioji ugniažolė (Chelidonium majus). Liaudies receptai

Ugniažolės (Chelidonium) priklauso aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų genčiai. Lietuvoje yra vienintelė jai priklausanti augalų rūšis - didžioji ugniažolė, ji plačiai naudojama įvairių tautų liaudies medicinoje, nepaisant to, kad, kaip dabar nustatyta, visose šio augalo dalyse yra nuodingų medžiagų.

ILGAI ŽYDI

Didžiosios ugniažolės yra daugiamečiai, nuo 30 cm iki vieno metro aukščio augalai, kurių visose dalyse yra ryškiai oranžinių tirštokų, savito ir ne itin malonaus kvapo sulčių - jų išsiskiria pažeidus augalą. Didžiųjų ugniažolių šakniastiebiai yra trumpi, šakoti, stiebai statūs, šakoti, o lapai švelnūs, plunksniškai suskaldyti į 5-3 karbuotas skiltis. Apatiniai lapai kotuoti, viršūniniai bekočiai, viršutinė jų pusė yra žalia, apatinė - pilkšvai žalsva.

Didžiosios ugniažolės pražysta daugmaž tuo pačiu metu kaip ir kiaulpienės - gegužės mėnesį. Nušienautos atauga ir gali žydėti visą vasarą, iki rugsėjo-spalio mėnesio.

Didžiųjų ugniažolių žiedai - geltonos spalvos, taisyklingi, po 4-8 susitelkę stiebų viršūnėse į skėtišką žiedyną. Kiekvienas žiedas turi po du taurėlapius ir keturis ryškiai geltonus vainiklapius, daug kuokelių, kurie yra du kartus trumpesni už vainikėlį. Šių augalų vaisiai - ankštaros pavidalo dviskiltės daugiasėklės dėžutės, skylančios iš apačios į viršų. Sėklos juodos, pailgos, grublėtos, su mėsingu sėklagūbriu, jį ėda skruzdėlės ir taip jas platina.

IŠTVERMINGI AUGALAI

Didžiosios ugniažolės yra plačiai paplitę augalai, jų galima rasti Europoje, Kaukaze, Vakarų ir Rytų Sibire, Mongolijoje, Kinijoje, Šiaurės Amerikoje ir kitur. Jos dažnos ir visoje Lietuvoje: auga šiukšlynuose, pakrūmėse, upių pakrantėse, patvoriuose, soduose, daržuose.

Didžiosios ugniažolės yra labai ištvermingi augalai. Atkreipkite dėmesį, kad po pirmųjų šalnų, iškritus pirmam sniegui, didžiosios ugniažolės paprastai dar tvirtai laikosi ir ryškiai žaliuoja. Jos vienos pirmųjų sužaliuoja ir pavasarį.

Liaudiški didžiųjų ugniažolių pavadinamai atkreipia dėmesį į geltonas sultis, kurios išsiskiria iš pažeisto augalo. Tad šie augalai dar vadinami geltpienėmis ir geltapienėmis bei kregždūnėmis, mat išlikę pasakojimų, kad jomis kregždės gydosi akis. Daug kas iš vaikystės žinome, kad šviežiomis augalo sultimis naikinamos karpos, kad jomis išsitepus lieka rusvų dėmių.

STOP!
Didžiosios ugniažolės yra nuodingi augalai, prieš jas vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Vidinio vartojimo atvejais svarbu neviršyti paros dozės - 1 šaukštelis džiovintos žaliavos. Perdozavus galimas toksinis poveikis, kuris pasireškia pykinimu, vėmimu ir kvėpavimo centro veiklos slopinimu. Didžiųjų ugniažolių preparatų reikia atsisakyti, jei padidėjęs jautrumas šiems augalams, sergant bronchine astma, epilepsija ar kita būkle, kai padidėjęs centrinės nervų sistemos jautrumas. Jų vartoti negalima vaikams, nėščioms moterims ir žindyvėms.

VAISTINĖ ŽALIAVA

Kaip vaistinė žaliava naudojamos šaknys, šviežios sultys, bet dažniausiai - žolė. Ji pjaunama peiliais ar sekatoriais augalams žydint, šaknys kasamos vėlai rudenį arba anksti pavasarį.

Vaistinei žaliavai pjaunama maždaug 15-30 cm nuo žemės paviršiaus vos pradėjusi žydėti antžeminė augalo dalis. Geriausiai tai daryti giedrą dieną ir tuojau pat padžiauti augalus pastogėje, gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje paskleidus plonu sluoksniu. Kasdien būtina atsargiai pavartyti, kad džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Jei džiovintas ugniažoles smulkinsite, būkite atsargūs, nes jų dulkės gali sudirginti nosies ir burnos gleivinę. Kai kurie žolininkai šiuos augalus renka ir smulkina su pirštinėmis ir veido kaukėmis.

Gerai išdžiūvusi žaliava yra žalia, labai trapi, aitraus kvapo, kartaus ir deginančio skonio, laikoma dvisluoksniuose popieriniuose pakeliuose sausoje, vėsioje, vaikams neprieinamoje vietoje. Tinkamai laikomą galima vartoti trejus metus.

Vaistinėje žaliavoje yra daugiau kaip 20 įvairios cheminės struktūros alkaloidų: chelidonino, berberino, cheleritrino ir kt., organinių rūgščių (obuolių, citrinos, gintaro, chelidono ir kt.), eterinio aliejaus, karotenoidų, flavonoidų, saponinų, vitamino C, gleivių, pektinų, sakų, raugų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia veikliųjų medžiagų ugniažolės sukaupia žiedams formuojantis ir žydėjimo fazėje.

PADEDA ĮVEIKTI NE VIENĄ LIGĄ

Nustatyta, kad didžiųjų ugniažolių veikliosios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiu, raminamuoju, lengvai atpalaiduojančiu ir antibakteriniu poveikiu. Sutrintų didžiųjų ugniažolių košele ir sultimis gydomos karpos bei odos ligos, antpilais - tulžies ir kepenų bei odos ligos (net žvynelinė, egzema), storosios ir tiesiosios žarnos polipai, parodontozė, tuberkuliozė, podagra. Ugniažolių žolė tinka kaip pagalbinis vaistas tulžies pūslės ir jos takų funkcijai gerinti bei tulžies skyrimuisi skatinti, jei šie negalavimai atsirado dėl nervų sistemos sutrikimų. Ji taip pat mažina virškinimo trakto spazmus.

Prancūzijoje ir kitur ugniažolės naudojamos kaip stimuliuojantis, vidurius laisvinantis ir šlapimą varantis vaistas. Armėnijoje ir Baltarusijoje didžiųjų ugniažolių sultimis gydomos skrandžio, kepenų ir tulžies ligos. Tepalais, į kurių sudėtį įeina ugniažolių alkaloidų, gydomi uždegimai ir grybelinės odos ligos.

Nustatyta, kad alkaloidas chelidoninas sukelia silpną, panašų į papaverino poveikį: mažina virškinimo organų lygiųjų raumenų spazmus, šiek tiek malšina skausmą ir ramina (jo poveikis galutinai neištirtas). Geriausiai ištirti didžiųjų ugniažolių žolės preparatų alkaloidai sangvinarinas ir cheletrinas. Sangvinarinas slopina acetilcholinesterazės aktyvumą, t. y. gerina impulso plitimą nervų ir raumenų jungtyse. Alkaloidas berberinas varo tulžį, cheletrinas slopina centrinės nervų sistemos veiklą.

Šalies vaistinėms didžiųjų ugniažolių žolę tiekia UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir A. Karvelio terapijos-fitoterapijos įmonė. UAB „Valentis“ gamina maisto papildą „Lidonium“, kuris yra Lietuvos ir Ukrainos farmakologų ir fitoterapeutų sukurtas produktas. Jis skirtas imunitetui stiprinti, vėžio profilaktikai, onkologinių ligonių gyvenimo kokybei gerinti, esant skrandžio, žarnyno, kepenų ir tulžies pūslės
latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimui malšinti. Minėtose tabletėse yra vaistinių medetkų žiedų sausojo ekstrakto, siauralapių gysločių lapų, didžiųjų ugniažolių žolės sausųjų ekstraktų ir kt. komponentų.

LIAUDIES MEDICINOJE

Didžiųjų ugniažolių nuovirais ir antpilais, tepalais liaudies medicinos žinovai gydė odos, kai kurias kepenų, tulžies ir onkologines ligas, mišinių su kitais augalais nuovirais ir antpilais - viduriavimą, gastritą ir kitus virškinimo trakto sutrikimus. Šviežios žolės sultimis gydytas odos vėžys, o kartu su ąžuolų ir ievų žieve -grybelinės odos ligos.

Žolininkė Ona Zakarauskienė pabrėžė, kad didžiosios ugniažolės yra vienas iš nuodingesnių vaistinių augalų. Paplitę trys gydymo ugniažolėmis būdai: džiovinta jų žole, sultimis (vienomis ar maišytomis su degtine) ir ugniažolių raugu.

Populiariausias ugniažolių preparatas yra jų raugas, dažnai vadinamas Boriso Bolotovo ugniažolių gira, dar vadinama ir fermentiniu gėrimu. Prieš porą dešimtmečių ją Lietuvoje išpopuliarino lektorė Nadiežda Semionova iš Rusijos. Teigiama, kad ši gira puikiai atkuria visas pažeistas organizmo gleivines, o ypač virškinamojo trakto, padeda patyrus nudegimų, sumušimų, po spindulinių
procedūrų, badavimo, šalina iš organizmo radionuklidus.

Ilgametis Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia atkreipia dėmesį, kad nors liaudies medicina didžiąsias ugniažoles labai vertina, jų veikliosios medžiagos nėra pakankamai ištirtos ir vertinamos prieštaringai, tačiau mažomis dozėmis jos gali būti labai naudingos net onkologinėms ligoms gydyti.

GYVENIMIŠKA PATIRTIS

Ugniažolių giros galima įsigyti iš prekiautojų vaistažolėmis. Žolininkė Adelė Karaliūnaitė šios giros siūlo žmonėms, kurie gydosi onkologines ligas. Ji gamina ugniažolių raugą su karvių krekenomis, medumi, kiaulpienių šaknimis, bitkrėslių žiedynais, gluosnių žieve, plačialapių gysločių sėklomis. Ugniažolių giros receptas labai paprastas, jos lengva pasidaryti ir patiems.

Viena moteris pasakojo, kaip ji ugniažolių sultimis išnaikino karpą, kuri pūpsojo ant rankos piršto. Šiomis sultimis karpą pradėjo tepti rugpjūčio pabaigoje. Pastebėjo, kad po kurio laiko dalis karpos apmirė ir nusilupo. Taip kartojo gal 4-5 kartus, kol nulupo karpos dalį ir gydymą pamiršo. Prasidėjus žiemai, žvilgt į pirštą, o karpos nebėra. Vadinasi, sąmoningai pradėtas karpos gydymas galutinį rezultatą davė nepastebimai.

LIAUDIES RECEPTAI

B. Bolotovo ugniažolių gira

Į 3 litrų stiklainį su išrūgomis (nekaitintomis) įberkite stiklinę cukraus, išmaišykite, kad ištirptų, stiklinę smulkintų šviežių ugniažolių arba 0,5 stiklinės džiovintų įsukite į marlinį maišelį su titnago gabalėliu ar akmenuku, kad nugrimztų. Jeigu išrūgos buvo kaitintos, dar įkrėskite arbatinį šaukštelį naminės grietinės (dėl laktobakterijų). Stiklainį užriškite kelių sluoksnių marle ir laikykite tamsioje ir šiltoje vietoje ne trumpiau kaip dvi savaites. Tada giros nupilkite ir gerkite 30 min. prieš valgį.

Pradėkite gerti po valgomąjį šaukštą į pusę stiklinės vandens ir didinkite kiekį iki 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną. Turintiesiems rimtų virškinimo sutrikimų B. Bolotovas rekomenduoja gerti ugniažolių giros po 1 šaukštą kas 2 val., vėliau kiekį galima didinti. Neturint išrūgų, galima girą raugti su vandeniu ir įdėti grietinės. Nupiltos giros vietoje galima stiklainį papildyti tokiu pat santykiu pasaldintų išrūgų arba vandens ir po dienos atnaujinta gira vėl bus tinkama vartoti. Taip papildyti girą galima 2-3 mėn.

Ugniažolių arbata

1 šaukštelį žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite 5-10 min. nusistovėti. Perkoškite ir gerkite po trečdalį ar pusę stiklinės ryte ir vakare.

NAUDOTI IŠORIŠKAI

Nuo karpų

Karpą tepkite šviežiomis ugniažolių sultimis (tiesiog suvilgykite jomis iš nulaužto stiebo ar lapo) kas porą dienų, kol išnyks.

Varginant odos bėrimams

Valgomąjį šaukštą džiovintos didžiųjų ugniažolių žolės užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10 min. nusistovėti. Tada nukoškite ir šiuo antpilu plaukite odą.

Ugniažolių vonios

1. 100 g susmulkintų didžiųjų ugniažolių žolės užpilkite 2 litrais verdančio vandens, uždenkite ir palaikykite 30 min., kad pritrauktų. Tada nukoškite ir pilkite antpilą į paruoštą 36 laipsnių temperatūros vandens vonią.

2. į paruoštą vonią galite įpilti 2 litrus ugniažolių raugo.

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.