Krienų sodinimas ir auginimas

Krienai priklauso bastutinių šeimai. Jie vartojami mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalams paskaninti, dedami į rauginamus agurkus bei pomidorus.

Krienų šaknyse yra iki 24% sausų medžiagų, cukraus, baltymų, daug mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, fosforo, vario), ypač daug vitamino C.

Ant krienų šaknų yra daug miegančių pumpurų, todėl jos labai šakojasi. Kartais krienai įsišaknija iki 1-2 m gylio. Jie atsparūs šalčiui, neiššąlą net ir labai nepalankiomis žiemojimo sąlygomis.

Krienai gerai dera priesmėlio bei lengvo priemolio puriose, gerai įdirbtose, daug humuso turinčiose dirvose. Sunkiose dirvose krienai labai šakojasi, jų šaknys greit sumedėja, užauga nelabai vertingos. Smėlynuose augantiems krienams trūksta drėgmės, todėl jie netenka skonio. Geriausi priešsėliai krienams — agurkai, pomidorai, šakniavaisinės daržovės. Krienams skirta dirva rudenį giliai suariama plūgu su gilintuvu, patręšiama 60-80 t/ha organinėmis trąšomis. Anksti pavasarį išberiamos mineralinės trąšos: azoto 100-150, fosforo 60-140 ir kalio 80-240 kg/ha veiklios medžiagos.

Krienai dauginami vienerių metų 0,5-1 cm storio ir 15-25 cm ilgio šaknimis. Jos ruošiamos iš anksto: didesnės šoninės šaknelės nupjaustomos peiliu, mažesnės nutrinamos, pumpurai paliekami tik viršūnėje ir apačioje. Šaknys surišamos ryšulėlius ir laikomos kaupuose bei tranšėjose, susluoksniuotos su smėliu.

Šaknys sodinamos gegužės pirmojoje pusėje eilėmis, paliekant 60-70 cm tarp eilių ir 30-50 cm tarp augalų. Plūgu padaromos vagos ir horizontaliai arba ant šono išdėstomos šaknys. Paskui kultivatoriais užžeriamos 3-5 cm žemių sluoksniu. Lapams sužėlus, krienų pasėlys purenamas 6-8 cm gyliu. Po 2-3 savaičių augalai vėl purenami ir kaupiami. Per vegetaciją naikinamos piktžolės, nors krienų lapija gausi ir jas stelbia. Per sausras dirva liejama. Jei ant augalų susiformuoja kelios skrotelės arba žiedstiebiai, juos reikia išpjauti, nes blogina derliaus kokybę.

Vėlai rudenį, lapams pradėjus gelsti, imamas derlius. Pirmiausia nupjaunami po to runkelių rautuvu ar bulvių kasamąja iškeliamos šaknys. Jos surenkamos ir rūšiuojamos storesnės kaip 1,5 cm skiriamos maistui, o 0,5-1 cm sodinimui.

Iš gerai prižiūrimo hektaro pasėlio prikasama 6-8 t šaknų maistui ir 3-4 t sodinimui.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?