Gražuolės azalijos – ne tik oranžerijų augalas: yra rūšių, kurios nebijo šalčių

Jeigu manote, kad azalija – tik kambario arba oranžerijos augalas, klystate. Esama žiemos šalčiams atsparių rūšių, apie kurias čia ir papasakosime.

Azalijos priklauso rododendrų šeimai. Daugelis indiškųjų azalijų rūšių – kambariniai augalai, jie šalčių nepakelia. Tačiau visžalės japoninės (Azalea japonica) ir kai kurios vasaržalės (žiemą numetančios lapus) azalijos gali peržiemoti ir lauke.

 Priežiūra

  Tai gana kaprizingas augalas. Jam reikia tinkamos dirvos (spygliuočių dirvožemis, žvyras, smėlis, samanos, durpės), kuo daugiau šviesos (dalį dienos turi praleisti pavėsyje), laiku genėti, tinkamai laistyti ir tręšti. Sodinti galima visą vasaros sezoną (į 70 cm pločio, 50 cm gylio duobę). Būtinas drenažas (plytos, žvyras; kalkių skalda netinka). Persodinti vasaržalę azaliją geriau pavasarį (galima tai daryti ir pražydus) arba rugpjūtį – rugsėjo pradžioje. Kai krauna kitų metų pumpurus, geriau neliesti. Pasodinę azaliją, gausiai paliekite, dirvą aplinkui mulčiuokite pušų spygliais, samanomis, susmulkinta žieve, durpėmis.

 Genėjimas

 Kai augalas nužydės, 2 savaites palaukite, tada visiškai nupjaukite nuvytusius ir smarkiai krūmą „tirštinančius“ ūglius, kitus patrumpinkite maždaug trečdaliu ilgio. Kad azalija vešėtų ir kitąmet, apkarpykite visą. Naujų pumpurų bus daugiau, jeigu pašalinsite nužydėjusius žiedynus.

Laistymas Liekite gana gausiai, ypač kai žydi, bet neleiskite užmirkti šaknims. Nepurkškite vandens ant lapų, kai žydi. Tręšimas Jaunus sodinukus patręškite po žydėjimo (suaugę krūmai tręšiami anksti pavasarį) – 20 cm atstumu nuo centro.

Dėmesio: sodo azalijoms (kaip ir kitiems rododendrams) netinka trąšos, kurių sudėtyje esama kalkių ir chloro.

Dauginimas

 Galima dauginti sėklomis ATSPARIOS šalčiui azalijų hibridų grupės ir auginiais. Pastarasis metodas yra greitesnis. Reikia nupjauti viršutinius auginius (iki 10 cm ilgio) ir įšaknyti. Viršutinius pumpurus ir lapus, taip pat ir apatinius lapelius, nuskinkite. Turi likti 2-3 nepažeisti, sveiki lapai. Apatinį pjūvį darykite įstrižai (45 laipsn. kampu) aštriu sekatoriumi. Auginį įdėkite į nedidelį indą su skylute (galima panaudoti vienkartines stiklinaites), pripildytą durpių, ir apipurkškite vandeniu. Auginys turi būti 2-3 cm gylyje durpėse. Pasodinę – uždenkite plėvele taip, kad ji neliestų auginio. Įsišaknijimas priklauso nuo keleto faktorių, svarbiausias iš jų – temperatūra (optimali – 18 laipsn., dirvos – 22 laipsn.). Po savaitės reikia vėdinti. Viršutinis durpių sluoksnis turi būti drėgnas. Auginiais indeliuose teks rūpintis apie 1,5 mėnesio, paskui jau galima persodinti į dirvą. 

Liekite gana gausiai, ypač kai žydi, bet neleiskite užmirkti šaknims. Nepurkškite vandens ant lapų, kai žydi.

 Tręšimas

 Jaunus sodinukus patręškite po žydėjimo (suaugę krūmai tręšiami anksti pavasarį) – 20 cm atstumu nuo centro. Dėmesio: sodo azalijoms (kaip ir kitiems rododendrams) netinka trąšos, kurių sudėtyje esama kalkių ir chloro.

Paruošimas žiemoti

 Rudeniui baigiantis gausiai paliekite. Sodo azalijos labai nemėgsta kaitrios žiemos saulės. Visžales rūšis pridenkite eglės šakomis, žemaūges mulčiuokite ąžuolo lapais. Vasaržalių azalijų dengti nebūtina, jų šakas galite prilenkite arčiau žemės, kad žiemą jas uždengtų sniegas.

 JAPONINĖS azalijos - visžaliai ir pusiau visžaliai krūmai. Sodinami į pusiau pavėsingą vietą, rūgščią, saikingai drėgną dirvą. Nemėgsta vėjų ir tiesioginių kaitrios saulės spindulių visą dieną.

ATSPARIOS šalčiui azalijų hibridų grupės: „Mollis“ (populiariausios rūšys – 'Adriaan Koster' (nuotr.), 'Apple Blossom'), „Knap Hill“ ('Gibraltar', 'Cecile', 'Klondyke', 'Persil'); „Ghent“ ('Coccinea Speciosa', 'Pallas', 'Ignea Nova'; „Northen Light“ (atspariausia vasaržalė rūšis, pakelia net 35 laipsn. C šalčio).