Eteriniai aliejai: kaip atskirti klastotes?

Šiais laikais eteriniais aliejais prekiauja daugybė firmų, bet, deja, gana dažnai jų tvirtinimai, kad produkcija yra 100 % natūrali, švelniai tariant, neatitinka tikrovės.

Žinoma, vienas dalykas, jei nusipirktą buteliuką naudosite patalpoms aromatizuoti arba kandims spintoje naikinti. Ir visai kitas reikalas, jei šį eterinį aliejų ruošiatės naudoti gydymui.

Dar blogiau, jei skystyje, kuris pateikiamas kaip natūralus eterinis aliejus, būna ir abejotinos kilmės bei kokybės sintetinių medžiagų, tirpiklių ir kitokios chemijos likučių mišinio. Koks gali būti tokio «kokteilio» naudojimo efektas, numatyti neįmanoma - nuo rimto dermatito iki toksinių alerginių reakcijų. Norėčiau priminti, kad eteriniai aliejai taip pat yra vaistai, todėl juos pirkti reikia atsargiai.

Vienu iš orientyrų, kuris tam tikra prasme gali patvirtinti natūralumą, gali būti kaina.

Pavyzdžiui, citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, mandarinų, greipfrutų) eterinį aliejų lengvai ir dideliais kiekiais galima išgauti iš šių vaisių žievelių (jas išspaudžiant). Todėl toks aliejus kainuoja gana pigiai.

O norint išgauti 5 g nerolio aliejaus (iš karčiavaisių apelsinmedžių žiedų), reikia perdirbti 10 kg šviežių rankomis surinktų žiedų.

Norint išgauti 5 ml rožių aliejaus, reikia surinkti ne mažiau kaip 25-30 kg šviežių žiedlapių.

Perkant eterinį aliejų, būtina atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į pakuotę. Buteliuko dangtelis turi turėti apsauginį žiedą ir dozatorių (pipetę), ant etiketės turi būti pagaminimo data, galiojimo laikas, gamintojo pavadinimas.

Baigdama norėčiau pridurti, kad visai nebūtina gydymui naudoti gryną rožių aliejų; galima naudoti rožių žiedlapius, jų spiritinę tinktūrą, aliejinį ekstraktą.