Paprastoji durnaropė (Datura stramonium) Durnaropių nauda

Paprastoji durnaropė - Datura stramonium - tai vienmetis labai nuodingas nemaloniai kvepiantis žolinis augalas. Stiebas dvišakiai šakotas, plikas, apvalus. Lapai kotuoti, kiaušiniškos formos, stambiai karpyti, tamsiai žalios spalvos, smailiomis viršūnėmis, pliki. Jie išauga iki 25 cm ilgio ir 20 cm pločio. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, o apatinė – šviesesnė.

Šeima: Bulvinių - Solanaceae.

Liaudiški pavadinimai: čertropė, dygžolė, dygulas, durnadagilis, durnarėjus, durnažolė.

Žydi liepos – spalio mėnesiais. Žiedai balti arba šiek tiek rausvi, dideli – iki 20 cm ilgio, taisyklingi, pavieniai, išauga šakų pažastyse ir stiebo išlinkimuose. Taurelė suaugtinė, iki 6 cm ilgio, vamzdelio pavidalo, penkiabriaunė, penkiadantė, nužydėjus žiedui lūžta ties pamatu ir nukrinta.

Prasiskleidžia naktį ir žydi apie parą laiko. Vaisius – dygliuota dėžutė, pripildyta juodų sėklų, kurios yra nuodingiausia augalo dalis.

Vaisius – dygliuota dėžutė, pripildyta juodų sėklų, kurios yra nuodingiausia augalo dalis.

Augalas pavojingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms, nuodai išlieka ir išdžiovinus.

Su durnaropėmis reikėtų elgtis itin atsargiai, nes visas augalas, ar žalias, ar džiovintas yra labai nuodingas (turi alkaloidų), ypač sėklos.

Pasireiškiantys apsinuodijimo simptomai žmogui:

• silpnumas,
• greitas pulsas,
• smarkus širdies plakimas,
• Išsiplečia akių vyzdžiai,
• išdžiūsta burna ir gerklė,
• Dėl sulėtėjusio kvėpavimo ir kūno temperatūros sumažėjimo, gali ištikti traukuliai ir koma.

Gyvuliai, apsiėdę durnaropių, nevalingai krato kojas, būna smarkiai ištroškę ir kandžioja ore įsivaizduojamus objektus, netgi gali apakti.

Paplitimas - auga panamėse, daržuose, dykvietėse, šiukšlynuose. Mėgsta drėgnas, purias juodžemio dirvas. Dažniau sutinkamas pietinėje Lietuvos dalyje. Apyretis, nors vis dažniau atrandamas prie namų.

Vaistams vartojami - paprastosios durnaropės lapai ir sėklos.

Lapai pradedami skinti (reikalingos pirštinės) žydėjimo metu ir skinami 3-4 kartus per vasarą iki sėklų brendimo pradžios. Džiovinami, paskleidus labai plonu sluoksniu, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba džiovykloje maždaug 40 °C temperatūroje. Džiovinti lapai turi išlikti tamsiai žalia viršutine puse ir kiek šviesesne apatine, silpno specifinio kvapo. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 120-140 g sausų.

Sėklos renkamos spalį–lapkritį. Džiovinamos tik apšildomose džiovyklose. Žaliava laikoma sandariai uždarytuose induose, atskiroje patalpoje, nes augalas yra labai nuodingas. Tinka vartoti 2 metus.

Liaudies medicinoje vartojama - durnaropės preparatais ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja vidaus organų raumenis, taip pat gydoma bronchinė astma, mėšlungiškas kosulys, bronchų spazmai.

Pašalinis poveikis:

• Nenaudojamas sergant glaukoma, nes didina akispūdį,
• Nevartojama neštumo metu.

Vartojimas - Vaistais pagamintais iš durnaropių, gydoma bronchų astma, spazmai, Parkinsono liga, malšinamas skausmas. Tačiau šie preparatai turi būti vartojami griežtai nustatytomis dozėmis, jokiu būdu negalima eksperimentuoti patiems. Juos galima vartoti tik gydytojui nurodžius.

Dažniausiai sudžiovinti lapai sutrinami į miltelius, iš kurių ruošiamos vaistinės formos.