Vynuogės vilioja daugelį, bet jas auginti nelengva

Lietuvai tapus oficialia vynuogių augintojų šalimi, vynmedžių augintojams atsivėrė naujos galimybės, tačiau šio pavasario ir vasaros permainingi orai parodė, kad užauginti vynuoges mūsų šalyje gana sunku ir vynuogynas, kaip pragyvenimo šaltinis, gali būti tik siekiamybė.

Vis daugiau ir daugiau

Nuo viduramžių Lietuvos vienuolynuose ir dvaruose auginamos vynuogės plačiau išplito XIX a., tačiau didysis vynmedžių auginimo bumas prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį. Anot Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) prezidento Ramūno Pilvelio, asociacija vienija 60 vynuogių augintojų, tačiau realiai jų gali būti daugiau nei 100. Vynuogynų plotai užima apie pusšimtį hektarų. „Rudenį surinksime daugiau informacijos apie vynuogių augintojus. Planuojame įvesti tikslesnį registrą, tačiau tikrai žinau, kad vynuogynų plotai plečiasi, jų augintojų daugėja“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino R. Pilvelis.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto mokslų daktarės Astos Ramaškevičienės nuomone, vynuogių augintojų aktyvumas šimto balų skalėje yra pakilęs iki 85–90 proc. Tai rodo, kad daug žmonių domisi vynuogėmis ir jas augins.

Metai labai sudėtingi

Mokslininkės teigimu, pavasarį buvome labai džiaugsmingai nusiteikę, kad Lietuvą įtraukė į vynuogių augintojų sąrašus. Atsidarė tam tikri vartai, suteikę galimybę vynuoges auginti kaip verslinį augalą, tačiau paaiškėjo, kad dėl gamtos sąlygų jas auginti nėra taip paprasta.

„Nesu turėjęs sudėtingesnių metų, vynmedžius labai puola ligos, o veiksmingų apsaugos priemonių, skirtų būtent ekologiniams ūkiams, yra per mažai. Naudojame leistinas priemones, bet rezultatas toks, tarsi nieko nedarytume. Belieka tik melstis“, – situaciją apibūdino Biržuose ekologinį vynuogyną „Šiaurės uoga“ įkūręs Aringas Pačešiūnas.

Prieš kelerius metus pasodintame 90 arų vynuogyne biržietis augina apie pusantro tūkstančio vynmedžių, skirtų sulčių ir vyno gamybai. Vyras rinkosi šalčiui ir ligoms atsparias vynuogių veisles, išvestas Šiaurės Amerikoje, Kanadoje bei Latvijoje. „Jei būčiau pasirinkęs vokiškas ar pietietiškas veisles, tai, ko gero, auginant ekologiškai, vynmedžiai jau būtų be lapų“, – įsitikinęs A. Pačešiūnas.

20 metų vynmedžius auginanti dr. A. Ramaškevičienė sakė neprisimenanti metų, kai taip anksti būtų pasirodžiusi netikroji miltligė. Šiemet, vos užmezgus uogas, jau buvo matomi jos požymiai. „Tai viena iš ligų, galinčių sunaikinti didelę dalį derliaus. Augintojai, pražiopsoję ar nemokėję laiku atpažinti šios bėdos, jau gali būti praradę būsimą derlių“, – nelinksmomis įžvalgomis dalijosi mokslininkė.

Svarbu laiku pastebėti

Anot dr. A. Ramaškevičienės, šiemet pavasaris ir vasara atnešė labai daug iššūkių vynuogių augintojams. Dėl permainingų orų vynmedžių vegetacija lauke atsilieka mažiausiai dviem savaitėmis. Jei išliks panašūs orai – šilta, šalta, gali būti, kad dalis kiek vėlyvesnių, net ne vėlyvųjų, veislių nespės sunokti. Šiemet pasisekė tiems, kurie labai išretino vynmedžius. „Kai drėgmės netrūksta, vynmedis labai intensyviai auga, augina daug naujų šakų, o tankėjant lapijai, atsiranda terpė ligoms. Pastebėjus pirmuosius ligų požymius, be cheminės apsaugos neapsieisi“, – perspėjo didelės vynmedžių auginimo patirties turinti dr. A. Ramaškevičienė.

Lietuvoje veiksmingai su šiomis ligomis galima kovoti pasitelkiant sieros ar vario preparatus. Tik nereikėtų pamiršti, kad sužaliavus lapams, su jais reikia elgtis labai atsargiai, kad nebūtų pakenkta augalui. Neprofesionaliam naudojimui dr. A. Ramaškevičienė prieš netikrąją miltligę patarė naudoti fungicidus nuo grybinių ligų – „Infinito“ arba „Previcur Energy“. Deja, jei liga bus pastebėta per vėlai, šios priemonės nebus veiksmingos.

„Norint išvengti minėtų ligų ar bent sumažinti jų poveikį, reikėtų imtis profilaktikos. Rudenį būtinai sugrėbti lapus ir bordo mišiniu ar vario preparatais apipurkšti augalus bei žemę aplink juos. Pavasarį tą pačią procedūrą reikėtų pakartoti prieš augalų sprogimą. Tokios priemonės sumažina ankstyvos ligos tikimybę“, – patarė mokslininkė.

LVA prezidentas R. Pilvelis su ligomis siūlo kovoti fizinėmis priemonėmis: veiksminga yra lapų ventiliacija, žolės ravėjimas, įvairūs drenažai, kad žemė vėdintųsi ir drėgmė nesilaikytų.

Veislių įvairovė

Dr. A. Ramaškevičienės teigimu, sudėtingi metai parodė, kokios problemos kyla auginant kai kurias veisles, kurios veislės sunkiai ištveria blogą orą ir pradeda sirgti. Taip pat parodė, kad reikia mokytis prižiūrėti vynmedžius ir kad tai augalas, kuriuo reikia rūpintis visą sezoną, jei nori sulaukti gero derliaus.

Vynuogių veislių į Lietuvą privežta nemažai, o kokią auginti, labiausiai priklauso nuo žmogaus norų. „Rinkdamasis veislę, žmogus dažniausiai nori, kad uogos būtų labai skanios, be kauliukų, o vynmedis – itin atsparus ligoms ir šalčiui, tačiau taip nebūna. Jei norisi labai atsparios, tai ji tikrai nebus išskirtinė savo skoniu. Renkantis veislę patarčiau savo pageidavimų sąrašą derinti su vynmedžio galimybėmis“, – redakcijai kalbėjo dr. A. Ramaškevičienė. Ji paaiškino, kad hibridinės vyninės veislės yra atsparesnės tiek tikrajai, tiek netikrajai miltligei, šalčiui, bet jos neaugins ypač stambių ar besėklių uogų. Jei norime aromatingų, traškių, saldžių uogų, vynmedžiai bus lepesni, juos reikės labiau prižiūrėti.

Renkantis desertines veisles, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kur jos bus auginamos – lauke su minimalia priežiūra ar šiltnamyje. Nusprendus auginti šiltnamyje, iš daugybės veislių galima pasirinkti su ilga vegetacija, stambiomis uogomis, artimas auginamoms pietiniuose kraštuose. Reikės pastatyti aukštesnį šiltnamį su gera ventiliacija ir sureguliuotu laistymo režimu, mat perliejimas vynuogėms yra pražūtingas, nes tai augalas, pakenčiantis sausą dirvožemį ir orą.

„Aš lauke auginu desertines besėkles veisles: ‘Somerset-seedless’ (uogos nelabai didelės, bet aromatingos, skanios) ir vis populiarėjančią ‘Jupiter’, su kauliukais yra pasiteisinusios – ‘Arkadija’, ‘Esther’, ‘Reliance’ veislės. Reikėtų nepamiršti lietuviškų ir latviškų veislių. Iš lietuviškų rekomenduočiau šalčiui atsparią ‘Liepsną’, auginančią gražias, skanias uogas, bei labai ankstyvą ir skanią ‘Gailiūno Šaslą’. Reikia pripažinti, kad lietuviškų ir latviškų veislių vynuoges greičiau pažeidžia netikroji miltligė. Jas reikėtų profilaktiškai saugoti“, – apie vynuogių veisles kalbėjo mokslininkė.

Anot dr. A. Ramaškevičienės, šaltesnio klimato kraštuose labiau pasiteisina auginti vynines žaliauoges vynuoges, iš kurių galima pagaminti aukštesnės kokybės vyną. Su mėlynomis vynuogėmis labai gerą skonį išgauti bus sunku, nes sunokimo trūks. Iš mokslininkės išbandytų žaliųjų vynuogių veislių labiausiai pasiteisino lietuviška veislė ‘Varduva’, vokiška hibridinė veislė ‘Soliaris’, taip pat veislės ‘Adalmina’, ‘St. Pepin’, ‘Osceola’. Neblogai auga, gana atsparios ligoms ir šalčiui ‘Leon Millot’, ‘Marechal Foch’ raudonųjų vynuogių veislės, bet jos turi tam tikrų trūkumų, esant blogesnėms augimo sąlygoms, užaugina mažas smulkių uogų kekes.

„Antano Gailiūno išvesta ‘Juodupė’ – puiki lietuviška veislė, kasmet užauginanti gerą derlių, iš kurio galima gaminti raudoną ar rožinį vyną, bene vienintelis jos trūkumas, kad gana sunkiai kaupia cukrų. Reikėtų ištobulinti šios vynuogės auginimą ir vyno receptūras. Iš ‘Juodupės’ galėtų būti gaminamas Lietuvos klimatą atspindintis vynas“, – lietuviškos veislės perspektyvą įžvelgė dr. A. Ramaškevičienė.

Iki stabilaus verslo nepritempsime

„Vynuogininkystė Lietuvoje ir liks brangiu hobiu. Mes nepajėgsime konkuruoti su lenkais, nes jų šalyje palankesnės auginimo sąlygos. Labai skeptiškai žiūriu į galimybę uždirbi iš vynuogių vyno gamybos ir pardavimo. Kaimo turizmo sodybose ar degustacijoms – taip, tačiau prekiauti kavinėse ar prekybos centruose bus per brangu“, – sakė A. Pačešiūnas, iš auginamų vynuogių gaminantis sultis ir jomis prekiaujantis.

Biržiečio nuomonei, kad verslo iš vynmedžių padaryti, ko gero, nepavyks, pritarė ir dr. A. Ramaškevičienė. Jos teigimu, desertinių vynuogių prekybos centruose galbūt ir neatsiras, bet ūkininkų turgeliuose tikrai bus, uogininkai jas augins norėdami praplėsi uogakrūmių asortimentą ir papildyti biudžetą.

„Tai, kad esame įrašyti į vynmedžių augintojų sąrašą, paskatins mokslininkus labiau tirti šį augalą, atsiras daugiau mokslinių tiriamųjų darbų ir augintojams galėsime pateikti konkretesnių auginimo rekomendacijų“, – pabrėžė mokslininkė.

ŪP redakcijos ir Astos RAMAŠKEVIČIENĖS nuotraukos

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ